Lietuvos startuoliai kreipiasi į valstybės pagalbos reikalaujantį verslą: siūlo sprendimus

„Unicorns Lithuania“ bendruomenės – vienų didžiausių Lietuvos startuolių – atstovai ragina pagalbos prašančius verslus prisiimti atsakomybę ir diskutuoti apie ilgalaikius sprendimus, valstybės resursus verčiau skiriant švietimui, pavyzdžiui, mokytojų algoms didinti.

Vadina „verslo verktiniais“, dėl elgesio tiesiog gėda

„Pastarosiomis dienomis matome reiškinį, kurį norisi vadinti „verslo verktinių“ suvažiavimu. Labai žinomi žmonės, sėkmingi verslininkai, gerais laikais generavę didelius pelnus, staiga pradėjo spausti valstybę, kaip čia netikėtai atėjo sunkmetis.

Startuoliai turi kitokį požiūrį į valstybės resursų valdymą ir paskirstymą. Man dėl kolegų tiesiog gėda“, – sako rinkodaros automatizavimo platformos „Omnisend“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rytis Laurinavičius.

Situaciją šiandien Lietuvoje jis lygina su pasaka apie tris paršiukus – vieni stengėsi ir statė, o kiti, nors stambūs ir pelningi, staiga pakilus vėjui šaukiasi pagalbos.

„Tai jau ne svetima, o sava gėda, nes visuomenėje tu esi priskiriamas prie to paties, prie tų pačių verslininkų. Startuoliai negina Vyriausybės, nėra politiškai angažuoti, bet pikta, ką kalba kiti verslininkai, koks įvaizdis kuriamas.

Verslas kartu su valstybe, visuomene turi susiimti, prisiimti atsakomybę, pasidalinti ir išgyventi krizes“, – tikina R. Laurinavičius.

Atkreipia dėmesį į mokytojų atlyginimus, siūlo net paskolinti

Sveikatos technologijų srities įmonės „Kilo Health“ vadovo Tado Burgailos teigimu, toks verslininkų elgesys pykdo – iš pradžių giriamasi, kad grynasis grupės pelnas augo daugiau nei 4 kartus ir siekia 80 mln. Eur., o po savaitės prašoma valstybės paramos.

„Įsivaizduokite, sėdime penkiese prie pokerio stalo – strateginis žaidimas, bet reikia laimės. Kaip verslas. 10 metų žaidžiame, kortos geros, žetonų skaičius auga.

Vieni pasirenka konservatyvią strategiją, kiti investuoja labai stipriai ir stato viską. Tačiau ateina akimirka, kai nebe taip „korta paėjo“. Žetonų pradeda mažėti ir tu sakai krupjė, kad kažkas ne taip, gal jis gali žetonų dar duoti? Man tai primena šiandienos situaciją šalyje“, – sako T. Burgaila.

Jis pabrėžia, kad pelningi stambieji Lietuvos verslininkai dažnam jauno startuolio lyderiui yra įkvėpimas, tačiau tokie pavyzdžiai atveria akis apie kartų ir požiūrio į verslą skirtumus.

„Kreipiuosi į visus, kam reikia subsidijų elektros kainoms – mes uždirbame, galiu paskolinti. Rimtai. Mes galime susitikti ir jei jūs pasakysite, kad tas milijonas, kurį galiu duoti, valstybei sukurs daug gerovės, gerai.

Bet mes turėsime diskusiją. Nes aš tikrai matau daug kitų būdų, kaip tą valstybės milijardą galima panaudoti. Verslui kartais trūksta pastovėti už kažką, kas jam neteikia tiesioginės naudos. Pavyzdžiui, mokytojų atlyginimus“, – pastebi T. Burgaila.

Stabilus verslas turi ne prašyti, o duoti

Saulės elektrinių projektavimą automatizuojančio IT įrankio „PVcase“ vykdomoji direktorė Toma Dilė sutinka, kad valstybės parama labai naudinga jaunam verslui, tik pradedančiam savo veiklą, tačiau kai kompanijos tampa stabilios, jos turėtų pradėti duoti valstybei atgal.

„Stabilios kompanijos yra tos, kurios turi vertybes ir ieško ilgalaikių sprendimų. Kokia yra socialinė atsakomybė, jei ištikus ekstremaliai situacijai visas vertybes metame į šoną ir vienintelis dalykas, kuris išlieka svarbus, yra kaip kuo greičiau išnešti sveiką kailį.

Nepaisoma nei darbuotojų, nei įmonės, nei valstybės ar viso pasaulio interesų. Kryptis link atsinaujinančios energetikos, link socialiai atsakingo verslo yra vienintelis galimas ilgalaikis sprendimas.

Verslas turi kartu su valstybe galvoti, kaip padėti svarbiausiems iš biudžeto atlyginimą gaunantiems specialistams – nuo gaisrininkų ar medikų iki mokytojų“, – aiškina ji.

Ragina prisiimti atsakomybę ir siūlo sprendimus

„Mes nesakome, kad stambusis ar tradicinis verslas yra blogis. Bet svarbu prisiimti atsakomybę, parodyti savo inovatyvumą ir gebėjimus, ypač, kai sunku. Verslas yra rizika.

Tu turi tą riziką valdyti, nes kartais blogiausi scenarijai išsipildo. Valstybės funkcija nėra gelbėti nekonkurencingus verslus ar tuos, kurie prisiėmė nepamatuotai didelę riziką ir dabar dėl to kenčia.

Ar norime investuoti į infliacijos didinimą, ar į ilgalaikį problemų sprendimą? Reikia pamiršti, kad, jei bus blogai, valstybė ateis gelbėti. Lietuva nebėra pigių išteklių ar pigios darbo jėgos kraštas – turime kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingi net prie aukštesnės kaštų bazės.

Lietuvoje ta kaštų bazė tik didės, o ne mažės“, – pastebi Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.

Verslininko ir investuotojo teigimu, gelbėdama stambius ir pelningus verslus, Lietuva padarys meškos paslaugą, nes taip jie atšimpa ir tampa nekonkurencingi, didinama ir šalies skola. Tačiau meškerę valstybė gali ištiesti – skatinti transformaciją į žaliąją energetiką.

„Kiekviena krizė yra galimybė. Ši krizė – proga skirti aukščiausią prioritetą perėjimui prie pigios energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Ir apsirūpinti ja tiek, kad užtektų ne tik mums, bet ir kaimyninėms šalims parduoti.

Apie tai ir turėtų vykti dialogas su Vyriausybe – kaip padaryti greičiau nei kiti. Šiuo klausimu verslas turi reikalauti valstybės atsakomybės, nes tam reikia infrastruktūros.

Verslas gali pastatyti saulės arba vėjo jėgaines, bet jei elektros tinklas nepalaikys tokių apkrovų? Ir dabar turime uždėtą ribojimą, kas yra absurdas. Kodėl dar to nedarome?

Kaip galime tapti konkurencingesni nei kaimynai? Energetikos krizės vien tik verslas išspręsti negali, tačiau su valstybe reikia dirbti išvien“, – sako M. Mikuckas.