Lietuvos plane prisivilioti užsieniečius – ir geltonoji „The Roop“ banga, tačiau kritikos sulaukė itin svarbi detalė

Pernykštė svečių iš užsienio statistika siekė rekordines žemumas, tačiau vietos turizmo atstovai laukia Žaliojo sertifikato įsigalėjimo ir tikisi šią vasarą sulaukti svečių bent iš kaimyninių valstybių.

2019 m. duomenimis, šalį gausiausiai lankė svečiai iš Vokietijos ir Lenkijos, sako nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Pasak jo, užsieniečiai Lietuvoje išleidžia 5 kartus daugiau, nei po šalį keliaujantys lietuviai. Jų išlaidos sudaro 82,5 proc. visų turistų išlaidų, todėl užsieniečių indėlis į Lietuvos turizmo sektorių yra itin reikšmingas.

D.Morkvėno teigimu, šią vasarą galima tikėtis turistų iš kaimyninių šalių, kurioms Lietuva pasiekiama žemės transportu: Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos, taip pat Jungtinės Karalystės. „Mūsų duomenimis, Europoje jau turime daugiau nei 50 mln. laisvai keliauti galinčių vakcinuotų ar persirgusių gyventojų, ir šis skaičius kiekvieną dieną auga“, – skaičiuoja „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.

Agentūra tikisi užsieniečių dėmesį atkreipti turizmo rinkodaros kampanija „Break you screen routine in Lithuania“, kurios lyderiais taps šiais metais Eurovizijos dainų konkurse Lietuvą atstovausianti grupė „The Roop.“

Tačiau Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė situaciją vertina atsargiau. „Didelių iliuzijų, kad sulauksime daug užsienio svečių, neturime. Lietuvos skaičiai kol kas nedžiugina. Strategijos, kaip užsieniečius prisikviesti į Lietuvą, irgi kol kas nėra“, – dėsto E.Šiškauskienė.

„Baltijos šalių kelionių burbulą“ vertina teigiamai

Nors premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė abejones dėl „Baltijos šalių burbulo“ veiksmingumo, turizmo atstovai sutaria, kad tokia priemonė šalies turizmo sektoriui butų naudinga. „Pernai jis buvo labai patrauklus, nes tiek lietuviai važiuoja į Latviją, tiek latviai atkeliauja pas mus“, – svarsto E.Šiškauskienė.

Nors „kelionių burbulas“ padėtų greičiau atgaivinti turistų srautus, D.Morkvėno teigimu, šiuo metu yra svarbūs ir pandemijos valdymo klausimai. Tiek epidemiologinė situacija, tiek vakcinavimo procesai ir atlaisvinimai šalyse skiriasi, todėl svarbu rasti kompromisą, kuris nepablogintų esamos situacijos.

Vakcinacija ir skiepų pasas, E.Šiškauskienės manymu, ir būtų kompromisas, padėsiantis saugiai atgaivinti Lietuvos turizmo sektorių. „Įsigaliojus europiniam Žaliajam sertifikatui, sulauktume svečių iš kaimyninių šalių. Druskininkuose ir Palangoje tikimasi keliautojų iš Izraelio, kadangi ten vakcinacija vyksta itin sėkmingai“, – sako E.Šiškauskienė.

Tačiau ji nerimauja, kad dėl biurokratinių kliūčių Galimybių paso bei europinio Žaliojo sertifikato steigimas gali užsitęsti iki liepos ar rugpjūčio. Tai, pašnekovės teigimu, turėtų itin skaudžių pasekmių Lietuvos turizmo sektoriui.

Lankosi ir dėl sniego

Vertinant apklausas matyti, kad užsieniečius traukia kultūrinis ir gamtos turizmas. Klasikinis turizmas, D.Morkvėno teigimu, užsienio svečiams įdomesnis nei nišinis, todėl populiariu pasirinkimu vis dar išlieka į „Unesco“ paveldo sąrašą įtrauktų objektų lankymas: Vilniaus ir Kauno senamiesčiai, Trakų miestas, Kryžių kalnas, Kuršių nerija.

Skirtingų šalių piliečius domina skirtingos veiklos, pastebi „Keliauk Lietuvoje“ vadovas. „Vokiečiai daugiau renkasi aktyvų poilsį gamtoje, po Lietuvą keliauja dviračiais, kemperiais. Atliktas Lenkijos turistų tyrimas atskleidė, kad lenkams žymiai įdomesnis istorinių objektų lankymas, bendros istorijos su Lietuva pažinimas. Svečiai iš kaimyninių šalių – Estijos, Latvijos – vasaros sezonu savo pajūrį keičia į Klaipėdos apskritį, šaltuoju metų laiku lanko sostines“, – vardija D.Morkvėnas.

Sostinę dažniausiai lanko turistai iš Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos. Kiek mažiau sulaukiama svečių iš kaimyninės Latvijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės.

Į Vilnių svečiai atvyksta dėl pačių netikėčiausių priežasčių. „Pasitaiko ir tokių turistų, kurie atvykę ieško savo šaknų ir vietų, kuriose kadaise gyveno proseneliai. Esame turėję lankytojų, kurie sakėsi atvykę dėl to, kad nori pamatyti tikrą sniegą ar atkeliavo tiesiog bedę pirštu į žemėlapį“, – pasakoja Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Nors užsieniečiai viešnagėmis Lietuvoje patenkinti, keistina jiems atrodo viešojo transporto infrastruktūra ir aiškumas bei viešieji tualetai.

Pajūris populiariausias tarp vokiečių

Pajūrį gausiai lanko vokiečiai. Jų kasmet atvyksta nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių – beveik tiek pat, kiek pajūryje pailsėti nusprendusių tautiečių. Tačiau praėjusią vasarą dėl pandemijos ribojimų svečių iš Vokietijos skaičius pernai krito perpus.

Užsienio šalių svečiai, pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadybininkės Kristinos Vaičienės, lanko gamtos paminklus, krašto išskirtinumą atskleidžiančius kultūros paveldo objektus: Parnidžio kopą su saulės laikrodžiu – kalendoriumi, Naglių gamtos rezervato pažintinį taką, garnių ir kormoranų koloniją, „Raganų kalno“ skulptūrų ansamblį, rašytojo Tomo Mano memorialinį muziejų, Mizgirių gintaro galeriją muziejų, vėtrungių ekspoziciją Nidos krantinėje, Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčią.

Ar užsieniečiai linkę išlaidauti labiau nei prie jūros poilsiaujantys lietuviai, K.Vaičienė tiksliai pasakyti negali, tačiau pastebi, kad užsienio šalių svečiai atvyksta į Neringą gerokai trumpesniam laikui, nes jie yra pažintinio turizmo atstovai, todėl jų išlaidos daugiau susijusios su pažintiniu turizmu. O lietuviai atvyksta atvyksta ilgesnėms atostogoms ir daugiau išlaidauja paslaugoms bei pramogoms.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder