Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai pasirašė bendradarbiavimo planą: rengs netikėtas pratybas

Susitikimo metu generolai pasirašė bendradarbiavimo planą – Vilnius ir Varšuva įsipareigojo tęsti dalijimąsi atitinkama žvalgybine informacija, koordinuoti ir rengti bendras pratybas.

„Dokumente kalbama apie pratybas, numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – penktadienį Valdovų rūmuose vykusios bendros spaudos konferencijos metu kalbėjo vadas.

„Baltijos jūros zona ir Suvalkų koridorius išlieka svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra artimi, todėl nuolatinis keitimasis gerąja patirtimi – pajėgų priėmimo, infrastruktūros ir poligonų plėtros, oro erdvės gynybos, ginkluotės ir amunicijos klausimais – yra būtinas. Tai ne tik paspartina procesus, bet ir padeda priimti greitus, savalaikius sprendimus“, – tęsė jis.

Lenkijos kariuomenės generolas R. T. Andrzejczak dėkojo kariuomenės vadui už glaudų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir tolimesnes bendro darbo perspektyvas saugumo srityje.

„Mūsų moralinė pareiga savo šalims daryti viską, kas tik įmanoma, jog stiprintume atgrasymą ir gynybą. Turime kaimynus, kurie kelia mums nemažai iššūkių.

Lenkija ir Lietuva gyvena unikalioje strateginėje vietovėje. (...) Džiaugiuosi, kad institucijos sąveikauja ne tik oficialiai, bet ir kaip karys kariui, kaip draugai“, – teigė R. T. Andrzejczak.

V. Rupšys: negalime atidėlioti šalies gynybinių pajėgumų vystymo

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, dalis šalių – kartu ir Lietuva – jau šiais metais padidino išlaidas krašto gynybai.

Seimą pasiekus kitų metų biudžeto projektui, Prezidentūra pasiūlė skirti saugumui daugiau lėšų – siūlyta valstybės biudžete palikti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paklaustas, kaip vertina tokius siūlymus, V. Rupšys patikino, kad grėsmės Lietuvos saugumui išliks net ir po Ukrainos pergalės prieš Maskvą, todėl atidėlioti šalies gynybos pajėgumų stiprinimo nereikėtų.

„Kaip bepasibaigtų, kokia ta (Ukrainos – ELTA) pergalė būtų – Rusija vis vien bus pajėgi atstatyti savo pajėgumus ir toliau grasinti. (...)

Todėl mums laiko laukti arba atidėlioti savo gynybinių pajėgumų vystymą nėra – tos privilegijos mes neturime.

Mes turime skubėti ir aiškiai turime suprasti, kad, imant tik Lietuvą, mes turime būti tokie, kad pagal savo turimus resursus, pagal savo galimybes kaip 3 milijonų tauta turėtume pačias kokybiškiausias ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios kovoti su mūsų sąjungininkais, vykdyti visas operacijas kartu su jais“, – aiškino vadas.

Lenkijos biudžete šalies gynybai yra numatyti 3 proc. BVP. Visgi, diskutuojant apie dosnesnį krašto apsaugos finansavimą, anot Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko, tokias lėšas reikia panaudoti „protingai“.

„Yra trumpas ir ilgesnis atsakymai. Jeigu paklausime bet kurio vado apie 3 proc. BVP skyrimą – trumpesnis atsakymas bus „puikios žinios“. Bet ilgesnis atsakymas bus daug sudėtingesnis, nes tai didelės sumos ir šiuos finansus reikia išleisti protingai“, – pabrėžė R. T. Andrzejczak.

ELTA primena, kad R. T. Andrzejczak Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi lapkričio 3-4 d. Vizito metu Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas taip pat susitiko su Lietuvos kariuomenės atstovais, Antakalnio kapinėse ant laisvės kovotojų ir Lenkijos karių kapų padėjo atminimo vainikus.

Lenkijos kariuomenės delegacija lankėsi ir Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose, kur susitiko su Lenkijos kariais, šiuo metu Lietuvoje vykdančiais oro policijos misiją.