Anot apklaustųjų, šios moterys, labiau nei kitos, prabildamos apie smurtą yra linkusios „sutirštinti spalvas“.
Kontrolė kartais „leidžiama“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai visuomenė stigmatizuoja moteris su intelekto ir psichosocialine negalia.
Su teiginiu, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja sutuoktinių ar partnerių smurtą, visiškai / iš dalies sutinka 40 proc. apklaustųjų. Jei klausiama apie moteris su psichosocialine negalia – visiškai / iš dalies sutinka 36 proc. apklausos dalyvių.
Sutikusiųjų dalis daug mažesnė, jei klausiama apie kitokią negalią. Vertindami moteris su judėjimo negalia, su šiuo teiginiu visiškai / iš dalies sutinka 16 proc., su klausos negalia – 14 proc., su regos – 15 proc. respondentų.
Apklausoje respondentų (-čių) taip pat paprašyta nurodyti, kaip jie ir jos vertina teiginį, jog kaltindamos vyrus dėl smurto moterys yra linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“.
Klausiant apie moteris su intelekto negalia, su šiuo teiginiu visiškai / iš dalies sutiko 45 proc. apklaustųjų, teiraujantis apie moteris su psichosocialine negalia – 41 proc.
Vertinant tai, ar „spalvas sutirštinti“ linkusios moterys su judėjimo, regos ar klausos negalia, visiškai / iš dalies sutiko apie penktadalis apklaustųjų.
Smurtas prieš moteris su negalia visuomenės akyse nėra laikomas pateisinamu dalyku, tačiau gyventojų nuomonė išsiskiria vertinant skirtingas socialinės kontrolės situacijas.
Pavyzdžiui, 51 proc. apklaustųjų visiškai / iš dalies sutinka, kad partneris ar sutuoktinis gali nuspręsti, su kuo ir kada moteriai su intelekto negalia matytis.
Jei klausiama apie moteris su psichosocialine negalia, su šiuo teiginiu visiškai / iš dalies sutinka 38 proc. apklaustųjų. Jei teiraujamasi apie moteris su judėjimo negalia, tokią nuostatą palaiko 14 proc., su klausos negalia – 10 proc., su regos – 18 proc. respondentų.
Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių mano, kad partneris ar sutuoktinis gali kontroliuoti moters su intelekto negalia finansus. Su šia nuostata visiškai / iš dalies sutinka 67 proc. šalies gyventojų.
Jei klausiama apie moteris su psichosocialine negalia, pritariančiųjų yra 51 proc. Kad moters su judėjimo negalia partneris ar sutuoktinis gali taip elgtis, visiškai / iš dalies sutinka kiek mažiau nei penktadalis apklaustųjų.
Kalbant apie aklųjų ar silpnaregių moterų padėtį – su teiginiu sutinka trečdalis, kurčių ir neprigirdinčių moterų finansų kontrolę pateisina 16 proc. gyventojų.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad tokios apklausos tendencijos nestebina. „Žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai nustumiami į visuomenės paraštes.
Šiai grupei priklausančios moterys laikomos nesavarankiškomis, psichologinė ar ekonominė, o kartais ir jų kūno, kontrolė dažnai vis dar pateisinama ir laikoma savaime suprantama.
Atskleistos Lietuvos gyventojų nuostatos iš dalies paaiškina, kodėl smurtas prieš moteris su negalia vis dar yra nepastebima ar sunkiai matoma problema“, – sako ji.
Gerai atpažįstamas psichologinis smurtas
Apklausos dalyviai ir dalyvės gana gerai atpažįsta įvairias smurtines situacijas, tačiau ekonominis smurtas atpažįstamas rečiau nei psichologinis.
Atvejį, kai vyras draudžia vežimėliu judančiai žmonai eiti į darbą teigdamas, kad jis uždirba pakankamai, o ji turėtų prižiūrėti namus ir vaikus, smurtu (taip / greičiau taip) pavadintų 53 proc. šalies gyventojų. Beveik ketvirtadalis, paklausti ar tokią situaciją vertintų kaip smurtą, atsakė „nei taip, nei ne“.
Beveik 9 iš 10 žmonių (taip / greičiau taip) sutinka, kad situacija, kai vyras draugų būryje vis pabrėžia kokia nevykusi (ko nors nesuprantanti, nesusivokianti aplinkoje, negalinti normaliai kalbėti ir pan.) jo kurčia žmona, yra smurtinė. Vos 7 proc. apklaustųjų tokios situacijos nelaikytų smurtu.
Situaciją, kai vyras kalbėdamas su giminaičiais savo aklą žmoną vadina nevykusia – vis kur nors užkliūvančia, nesusiorientuojančia ir pan. – smurtu laiko 85 proc. Lietuvos gyventojų. Pastovų depresija sergančios žmonos vadinimą „psiche“, neadekvačia, nuolatinį siuntimą pasigydyti smurtu laiko 87 proc. apklaustųjų.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė džiaugiasi, kad žmonės gana gerai atpažįsta psichologinį smurtą. „Pastaraisiais metais apie skirtingas smurto formas buvo kalbama tikrai nemažai, psichologinio smurto specifika analizuota skirtingose gyvenimo srityse: šeimoje, darbe ar švietimo įstaigose. Viliuosi, kad ateityje pasistūmėsime ir reaguodami į įvairias smurto formas, taip pat – atpažindami ekonominio smurto pavyzdžius bei pasekmes“, – sako ji.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2022 metų rugsėjo 15–24 dienomis. Ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.
Apklausoje naudoti terminai:
Negalia yra susijusi su ilgalaikiais fiziniais, sensoriniais, intelekto ar psichikos sveikatos sutrikimais, patiriama susidūrus su kliūtimis socialinėje ir fizinėje aplinkoje.
Intelekto negalia – negalia, susijusi su intelekto gebėjimų raida.
Psichosocialinė negalia – negalia, susijusi su ilgą laiką trunkančiais psichikos sveikatos sutrikimais (pavyzdžiui, schizofrenija, depresija, dvipolis afektinis sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas).
Apklausta atlikta Tarnybai kartu su Lygių galimybių plėtros centru, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ įgyvendinant projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos 2021 m. lėšomis (sutarties su Europos Komisija Nr. 101049158 – SEEN). Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.
Rašyti komentarą