Lietuvoje prasidėjo pirmieji miškasodžiai – sužaliuos 14 000 medžių

„Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc., tad dedame pastangas, kad šis procentas nuolat augtų. Nacionalinis miškasodis – tai ne tik miškų ploto didinimas , bet ir galimybė savanoriams iš arti pamatyti, kiek pastangų ir rankų reikia miškui įveisti bei kaip svarbu jį saugoti ir tausoti.

Džiaugiamės, kad kasmet vis daugiau įmonių noriai prisijungia prie šio prasmingo darbo“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Mūsų grupės įmonės Nacionaliniame miškasodyje dalyvauja nuolat, tačiau šiemet norėjome pradėti ir bendrą SBA tradiciją, kai vieną dieną, vieną valandą, visų įmonių darbuotojai kartu su šeimomis susitinka ir sodina medelius savo krašte.

Siekiame, kad savanorystė taptų svarbia mūsų visų kasdienybės dalimi, todėl tikiu, kad naujai gimstanti, prasminga iniciatyva įkvėps ir kitus verslus bent vieną ar net dvi dienas per metus skirti miškų sodinimui ir priežiūrai“, – sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Švėkšnos girininkijoje, Klaipėdos rajone, 65 SBA grupės savanoriai atsodino 2,5 hektarų ir daugiau nei 11 000 medelių – pušų, eglių, beržų. Kauno rajone, Vaišvydavos kaime 85 savanoriai atsodino 1,2 hekarų miško – 3000 medelių. Kaune pradės žaliuoti 1500 medelių ąžuolynas ir 1500 medelių eglynas.

Norint užauginti mišką reikia didelių pastangų

Prie SBA miškasodžio Klaipėdos ir Kauno rajonuose prisijungė 150 darbuotojų iš įmonių visoje Lietuvoje nuo Visagino iki Šilutės, Raseinių, Vilniaus, Utenos, Kauno, Klaipėdos. Pasak Ramūno Juodvalkio, Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio parko miško auginimo specialisto, dažniausiai sodinami 1-2 metų medeliai.

„Sodinimas su savanoriais – tik miško pradžia. Spygliuočius labai svarbu apsaugoti ir nuo miško žvėrių – stirnoms, elniams, briedžiams ūgliukai yra tikras skanėstas. Todėl medeliai tepami specialiais repelentais. Po metų vėl grįžtame į mišką ir atsodiname medelius, kurie neprigijo.

O po to seka septyneri metai intensyvios priežiūros – kartais reikia ravėti, šalinti krūmus, atsitiktinai sužėlusias menkavertes medžių rūšis – drebules, baltaksnius ir kitus“, – pasakoja R. Juodvalkis.

Iki 20 metų miškas vis dar vadinamas jaunuolynu ir per šį laikotarpį jis retinamas. Tai daroma ir 30-50 metų, ir 60-70 metų laikotarpiuose. Įdomu tai, kad subrendęs spygliuočių miškas tampa tik po 101 metų. Pavyzdžiui, eglės „subręsta“ 71 metų, pušys – 101, o ąžuolai - 120. Tad miškas, kurį sodino SBA grupės savanoriai, bus prižiūrimas dar ir proproanūkių.

Miestus ir bendruomenes telks savanorystės iniciatyvoms

Anot J. Grašienės, miškasodis tapo ir jau tradicinės SBA savanorystės bangos simboline pradžia. Tęsiant 2021 metais pradėtą iniciatyvą, įmonių grupė šiais metais išsikėlė ambicingą tikslą – surengti bent 10 savanorystės akcijų miestuose, kuriuose veikia, sutelkti bent 1000 savanorių ir iki metų pabaigos skirti bent 10 000 valandų geriems darbams.

„Norai ir tikslai ambicingi, tačiau reaguojame į dabartinę situaciją ir neabejojame, kad per šiuos metus savanorystės mastai Lietuvoje pasieks neregėtas aukštumas. Susitelkimas įvairiais lygmenimis – nuo šeimos narių iki verslo organizacijų ir bendruomenių bus kaip niekad svarbus.

Visi padedame nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, o taip pat lygiagrečiai svarbu nepamiršti ir tų, kuriems pagalbos reikėjo ir prieš karą.

Todėl mūsų darbuotojai jau dabar svarsto savanorystės iniciatyvas, kurios gerumą kurtų visiems, o prie jų kvies prisijungti ir miestiečius, bendruomenes, bei verslus“, – sako J. Grašienė.