Lietuvė virusologė iš Kembridžo: COVID-19 – jau ne toks baisus, bet gali kilti kitas pavojus
Birželio 10 d. virtualioje konferencijoje „Baltic Investors’ Forum“ kalbėjusi virusologė teigė, kad optimistiškos prognozės, esą su laiku COVID-19 mutuos ir pasidarys švelnesnis, nebe toks agresyvus, gali ir nepasitvirtinti; ne visi virusai taip elgiasi, istorija rodo, kad kai kurie išlieka itin pavojingi tol, kol neišrandamos vakcinos.
„Buvo pamąstymai žmonių, kad laikui bėgant bus mums geresnis tas virusas, ramesnis. Bet, kaip matome, taip ne visada būna.
Jei tymų būtume beveik neišnaikinę skiepų pagalba, turėtume labai piktą, labai blogą virusą, kuris ne tik kad sukelia ligas, bet dar ir ištrina imuninę atmintį visų kitų prieš tai prasirgtų ligų“, – sakė I. Olendraitė.
Tačiau, pasak Kembridže dirbančios lietuvės, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, COVID-19 mutacijos į gerąją pusę tampa nebe tokios reikšmingos – nereikia laukti, kol COVID-19 galbūt mutuos į mažiau pavojingą virusą, kai vis daugiau vakcinų nuo koronaviruso tampa prieinamos.
„Turime išsigelbėjimo šiaudą, net ne šiaudą, o labai gerą ir patvarią virvę – skiepus. Tai, kad turime tiek daug skirtingų gamintojų, skirtingo tipo vakcinų arsenalą, su tuo bus galima susitvarkyti ir tada nebus problemos, ar čia tas piktesnis virusas, ar paprastesnis“, – teigė I. Olendraitė.
Pasak virusologės, kol kas nėra reikalo baimintis, kad kitą žiemą ar rudenį atsiras naujos COVID-19 atmainos, kurioms reikės modifikuoti jau esamas vakcinas ar išradinėti naujas.
Netgi šiuo metu nerimą kelianti indiška COVID-19 atmaina nėra atspari vakcinoms, tarp paskiepytųjų, turinčių jau susiformavusį imunitetą, mirčių ir hospitalizacijos atvejų nėra daug.
Mokslininkės teigimu, negalima atmesti tikimybės, kad ateityje prieš COVID-19 bus kovojama skirtingų vakcinų ar jų modifikacijų kokteiliais, tačiau ir tai neturėtų sukelti didelių iššūkių – kadangi koronaviruso elgesys keičiasi lėčiau, nei gripo, staigių pokyčių nereikėtų tikėtis.
„Kokteiliai irgi labai geras variantas, kaip gripo atveju. Gripo atveju apskritai reikia spėti, kas bus po pusės metų. Šiuo atveju yra gerokai geriau, paprasčiau“, – sakė virusologė.
Gripas / SCANPIX
I. Olendraitė taip pat pažymėjo, kad nuolatiniai tyrimai pateikia vis optimistiškesnius duomenis apie susiformavusio imuniteto trukmę – jei anksčiau buvo manoma, kad imunitetas persirgus COVID-19 išlieka šešis, aštuonis mėnesius, dabar yra duomenų apie tai, kad imunitetas nuo koronaviruso išsilaiko ir apie metus.
Teks ieškoti vaistų
Pasak virusologės, COVID-19 vis dar išlieka pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, tuo tarpu mokslininkai turi kitą tikslą – kai vakcinos jau sukurtos, ieškoma ir vaistų, priemonių, kurios padėtų kovoti su koronavirusu.
„Buvo įdomu, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms sunkesnė ligos eina. Vienas iš imuninio atsako kelių – pas vyresnius žmones jis labai lėtai užkyla ir yra per vėlai, nes kol jis sureaguoja, jau yra padaryta žala.
Pas vaikus ir jaunesnius žmones jis užkyla greitai, bet ne per aukštai. Kartais senesniems iš inercijos imuninis atsakas užkyla ir prasideda citokinų audros“, – pasakojo I. Olendraitė.
Anot lietuvės tyrinėtojos, patirtis parodė, kad COVID-19 gydymo mechanizmai kartais būna ir labai paprasti – pavyzdžiui, medikai sergantį žmogų paguldo ant pilvo, taip paprastai palengvindami jo būklę. O paprasti, bet efektyvūs būdai kovoti su virusais – elementari higiena ir gera ventiliacija.
„Pastaraisiais mėnesiais supratome, kad reikia gero, kokybiško oro, ventiliacija patalpose itin svarbi, taip pat svarbi higiena“, – sakė I. Olendraitė.
Virusas – ne dirbtinai sukurtas
Konferencijos metu mokslininkė iš Lietuvos pasisakė ir apie nuo pat pandemijos pradžios keltą versiją, kad virusas galėjo būti dirbtinai sukurtas laboratorijoje. Pasak I. Olendraitės, bent iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad tokiai versijai tvirtų įrodymų iš mokslo pusės nėra.
„Tai tikrai ne kažkoks modifikuotas prieš tai buvęs virusas, 100 procentų ne.
Gali būti nebent tai, kad kažkas dirbo su laukinių gyvūnų virusais, modifikavo, netyčia užsikrėtė, dar kažkas. Dėl to visi persižiūrės savo saugumo laboratorijose reikalavimus“, – teigė I. Olendraitė.
Perspėja dėl gripo – gali sugrįžti su nauja jėga
Kembridže dirbančios lietuvės virusologės dabartinė veikla – pandeminio gripo analizės, siekiant išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes. Anot I. Olendraitės, mokslininkams pavyko bent jau iškelti teoriją, kodėl vienos gripo atmainos pavojingesnės už kitas, dabar dirbama ties šiomis hipotezėmis, bandant jas patikrinti.
Koronavirusas / SCANPIX
„Mūsų laboratorija turi hipotezę, ties kuria dirba, kodėl tam tikri gripo virusai yra piktesni. Dažnai sakoma, kad ispaniškas gripas 1918 metų yra tas pats, kas buvo 2009-aisiais, tai yra tas pats, kas atrodo iš išorės. Bet kas yra viduje tame viruse, buvo visai skirtingas miksas.
Mūsų laboratorija labiausiai domisi tokiu baltymu, kuris daro genomo kopijas. Manoma, ką mes labiausiai tyrinėjame, kad tie, kurie būna pandeminiai virusai, jie pridaro daugiau tokių „šiukšlių“ – mažų RNR.
O jeigu yra tiesiog plika dvigrandė RNR ląstelėse, tai labai intensyviai sureaguoja mūsų imuninis atsakas.
Tai kadangi pridaro labai daug tokių šiukšlių, mažų RNR, nuo to susidaro milžiniška citokinų audra, visi limfocitai sueina į plaučius ir mes uždūstame tiesiog“, – teigė I. Olendraitė.
Anot mokslininkės, tikėtina, kad ateityje bus pradėti bandymai su vaistais, kurie padėtų užkirsti kelią mažosioms RNR „šiukšlėms“, taip susilpnindami gripo poveikį arba užkirsdami jam kelią.
Kartu virusologė perspėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos visuomenė pateko į keblią padėtį gripo atžvilgiu – kadangi gripo vietą užėmė COVID-19, mažesnis sirgusiųjų gripu skaičius lėmė mažesnes duomenų imtis, kurios leistų prognozuoti, kokios gripo mutacijos laukia artimoje ateityje. „Vakcinoms bus sunkiau, mažiau buvo gripo atvejų, mažiau žinoma, kas vyko“, – sakė I. Olendraitė.
Virusologė taip pat perspėjo – jei dar keletą metų gripas liks „antroje eilėje“, visuomenė nesiskiepys, o gripo atvejų bus mažai, galime sulaukti pakitusių gripo mutacijų, kurios sukeltų nemalonių padarinių.
„Jei kasmet vakcinuojamės ar persergame, tas susisumuoja, padeda ateityje. Jei dar kelis metus niekas nesirgs gripu ir nesiskiepys, tada gali būti pakankamai stiprūs imuniniai atsakai į gripą“, – sakė I. Olendraitė.
Rašyti komentarą