Lietuva pradeda naudoti „Johsnon & Johnson“ vakciną

Ši vakcinų siunta bus skirta senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems ligoninėse gydomiems pacientams, taip pat asmenims, vykstantiems dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.

„Johsnon & Johnson“ farmacijos įmonių grupei priklausančios kompanijos „Janssen Pharmaceutica NV“ sukurta „Janssen“ vakcina yra ketvirtasis Europos Sąjungoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso.

Skiepijant šiomis vakcinomis reikalinga tik viena dozė.

Lietuvą pirmoji „Johsnon & Johnson“ siunta pasiekė balandžio 13-ąją, tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos naudojimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pareiškė, kad neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardyti kaip „labai retas“ „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis, tačiau pabrėžė, kad šių skiepų nauda vis tiek viršija riziką.

Praėjusią savaitę JAV sveikatos pareigūnai pranešė apie aštuonis kraujo krešulių atvejus tarp „Johnson & Johnson“ vakcina paskiepytų žmonių, vienas iš jų baigėsi mirtimi.

Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo buvo kilę ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina.

Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.

Balandžio pradžioje EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką. 

Lietuvoje iki šiol buvo skiepijama „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „AstraZeneca“ vakcinomis.