Landsbergis siūlo dėl užsienio politikos susitarti po rinkimų, opozicija – skeptiška

„Mano vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai didina partijų konkurenciją ir mažina galimybes susitarti, dėl to mano siūlymas yra prie susitarimo grįžti po savivaldos rinkimų.

Bus atitinkamas laiko langas iki dar kitų rinkimų, iki prezidento, kurie mažiau politines partijas trikdo, o iki Seimo rinkimų dar bus tikrai gražaus laiko ir bus galima skirti laiko susitarimui“, – BNS praėjusią savaitę sakė G. Landsbergis.

Seimo opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius, kad šie nebando ieškoti kompromiso, o nori, jog visų partijų sprendimu būtų pritarta centro-dešiniųjų užsienio politikos vizijai. Anot jų, dokumente per menkai atsispindi Lietuvos interesai ir pernelyg užaštrinta retorika Kinijos atžvilgiu.

„Bendras principas: jei reikia sutarimo – reikia ieškoti bendro sprendimo. Dabar jie priima vienašališką sprendimą ir bando įpiršti, kad tai mes turėtume visi pritarti, neatsižvelgiant į pateiktus siūlymus“, – BNS sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Ministras: reikia leisti laikui praeiti

Užsienio reikalų ministras laikosi pozicijos, kad susitarimo rengimą sustabdė prieš savivaldos rinkimus paaštrėjusi partijų konkurencija.

„Partijos konkuruoja tiek keldamos merus, tiek sąrašais, tai yra normalu, ir reitingai nėra įkalti į akmenį. Vienos ar kitos partijos pozicionavimas, kaip ieškančios sutarimo, gali, jų manymu, lemti rezultatus per savivaldos rinkimus.

Partijų konkurencija yra suprantamas dalykas, ir manau, kad reikia leisti laikui praeiti, sukonkuruoti rinkimuose ir grįžti prie klausimo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis taip pat teigė, kad nepaisant to, jog „užsienio politika yra tapusi tokia karšta bulve, kur nebūtinai dėl visko sutariam“, dėl esminių užsienio politikos krypčių susitarti galimybė yra.

Vienas iš susitarimo rengėjų, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata pritaria siūlymui prie projekto grįžti po savivaldos rinkimų ir atmeta opozicijos priekaištus, kad jų siūlymai dokumentui ignoruojami.

„Kadangi dabar karštas metas, biudžeto svarstymas ir taip toliau, manau, kad ministras teisus, po savivaldos rinkimų būtų galima grįžti prie šito klausimo, juo labiau, kad jis nušlifuotas. Man atrodo, tiesiog yra daugiau politinė poza nepasirašyti kai kurių politikų nei prieštarauti tam, kas parašyta“, – BNS sakė R. Lopata.

„Vyko kompromisų paieškos ir su visomis politinėmis jėgomis kompromisai buvo pasiekti, jis yra tiek nugludintas, kad kai kalba opozicija, kad su jais nesitarė, tai visiška nesąmonė ir netiesa“, – sakė R. Lopata.

Opozicija nemato sąsajos su rinkimais

Opozicijos atstovai tvirtina, kad jų siūlymai dokumente neatsispindi, o susitarimo pasirašymo nukėlimo po savivaldos rinkimų jie teigia iš viso nesuprantantys.

„Ministro G. Landsbergio kalbėjimas, kad mes po savivaldybių rinkimų galbūt susitarsime, kas čia per etapas yra, savivaldos rinkimai?

Mes kalbame apie užsienio politiką, su savivalda tai neturi nieko bendro, o susitarimo reikia, nes nesutarimų užsienio politikoj yra ne vienas, ir tarp prezidento ir Vyriausybės, ir tarp Seimo“, – BNS sakė „valstiečių“ frakcijos narys Giedrius Surplys.

Jis taip pat kaltina valdančiuosius nenorint atsižvelgti į pateiktus siūlymus: „Stadija, kurioje užlūžo susitarimas – kai darbo grupė paruošė tekstą ir išsiuntė kiekvienai partijai pateikti siūlymus.

Bet tuomet paaiškėjo, kad valdantieji supranta, jog tekstas yra toks, koks parašytas, ir arba jūs jam pritariate, arba nepritariate.“

Socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas sakė kuo toliau, tuo mažiau tokiam susitarimui matantis prasmės.

„Akivaizdu, kad kolegos konservatoriai turi savo užsienio politiką ir jie ją įnirtingai mėgina įgyvendinti. Aš matau to susitarimo galimą paskirtį – kaip pateisinti ar pridengti kolegų užsienio politikos įgyvendinimo spragas, išsišokimus ir visa kita. Aš taip dabar matau tą susitarimą“, – BNS sakė G. Paluckas.

Demokratų vadovas S. Skvernelis teigė, kad susitarimo pasirašymas yra „ne rinkimų klausimas“, o dokumentą su strateginėmis užsienio politikos kryptimis reikia turėti, kad būtų užtikrintas tęstinumas pasikeitus vyriausybėms.

„Reikėtų turėti tokią užsienio politiką, kuri nepriklausytų nuo rinkimų ciklų, bent jau pagrindiniais klausimais mes turime sutarti“, – sakė politikas.

Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio teigimu, dabartinėje dokumento rengimo fazėje „nesutarimų būta pakankamai reikšmingų, kad būtų galima pasiekti bendrą tekstą“.

„Panašu, kad nujudėjo tie klausimai kita linkme ir to susitarimo tikimybė atsirasti turbūt yra labai nedidelė“, – BNS sakė V. Gapšys.

Nesutarimai – dėl Kinijos ir Taivano

Pasak opozicijos atstovų, daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat teigia norintys labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

„Išsiskyrė požiūriai į prioritetus, vis dėlto ten daugiau buvo apie europinius dalykus prioritetai, mes galvojame, kad Lietuvos nacionaliniai interesai kaip prioritetas turėtų būti, taip pat dėl tam tikrų užsienio krypčių, retorikos, kalbant apie Kiniją, Taivaną.

Pirminiame tekste buvo tiesiog įrašyta, kad užmegsime politinius ryšius su Taivanu, mes koregavome, kad socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai galimi, bet ne politiniai“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Anot G. Surplio, opozicija nepritaria, kad susitarime Kinija būtų prilyginama Rusijai. Jis taip pat kėlė klausimų dėl ryšių su Taivanu.

„Preambulėje mes jokiu būdu nesutikome, kad Kinija būtų prilyginta Rusijai, kuri šiuo metu vykdo nebe karą, o genocidą ir terorizmą. Valdantieji iš pradžių lyg ir buvo linkę nusileisti, bet galutiniame variante liko, jog Rusija ir Kinija yra blogio ašis“, – BNS sakė G. Surplys.

Pasak Seimo nario, „valstiečiai“ siūlė braukti sakinį, kad santykiai su Taivanu būtų vystomi strateginės partnerystės su JAV kontekste, nes, jų vertinimu, Lietuva turėtų vykdyti savo užsienio politiką, o ne kieno nors kito.

„Net ne Kinija, o Taivanas buvo tas esminis momentas. Mes pateikėme tik keletą, mano galva, neprincipinių korekcijų, įvardyti Kiniją kaip Europos Sąjungos dokumentuose – ne „strateginė varžovė“, o „ekonominė konkurentė ir strateginė varžovė“, tik tiek, kad neišsišoktume iš ES konteksto“, – BNS sakė G. Surplys.

Dabartinio susitarimo projekto preambulėje įrašyta, jog Rusijos karas prieš Ukrainą ir agresyvėjančios Kinijos globalios ambicijos rodo, kad „vyksta dviejų civilizacinių blokų susidūrimas – vienoje pusėje stovi Vakarų demokratijos su sąjungininkais, siekiančios išsaugoti globalų taisyklėmis, žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės viršenybe ir demokratiniu valdžios legitimumu grindžiamą pasaulį, kitoje pusėje – stipresniojo teise besiremiančios Rusija–Kinija“.

Projekte taip pat įrašytas siekis toliau stiprinti ekonominius, prekybinius ir kultūrinius, politikų bei ekspertų ryšius su Taivanu, ypač su jo aukštųjų technologijų sektoriumi; šiuos ryšius plėtoti per strateginę partnerystę su JAV. 

Lietuvos ir Kinijos santykiai pernai smarkiai suprastėjo, Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę šalyje su šios salos pavadinimu. Reaguodama į tai Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.

Pradėtas rengti, bet atsidūrė stalčiuje

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Projekte pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai įvardijamos „poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė – Lukašenkos Baltarusija“, o ilgamečiu užsienio politikos iššūkiu – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką.

Susitarimu svarbiausiais užsienio politikos uždaviniais iki 2030 metų būtų įvardyta strateginė partnerystė su JAV, kaip strateginis geopolitinis Lietuvos interesas įvardijamas siekis stiprinti Europos Sąjungą ir likti ES kuriančių valstybių branduolyje.

Pasak projekto, santykių normalizavimas su Rusija įmanomas tik žlugus Vladimiro Putino režimui Rusijoje ir „įvykdžius šalies deputinizaciją, kai Rusija grąžins Ukrainai Krymą ir visas okupuotas teritorijas, Sakartvelui – Pietų Osetiją ir Abchaziją, Moldovai – Padniestrę, ir išmokės reparacijas.