Kraujasiurbių vabzdžių tyrimai Kuršių nerijoje

Nuo kraujasiurbių vabzdžių platinamų ligų kenčia žmonės, laukiniai gyvūnai, paukščiai ir kiti organizmai. Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau registruojami naujų infekcijų protrūkiai, todėl laukinių gyvūnų parazitozių tyrimai tampa vis aktualesni, o gauti mokslinių tyrimų rezultatai padeda geriau suprasti skirtingų patogenų plitimo ir naujų ligų atsiradimo priežastis.

Viena tokių Lietuvoje tiriamų parazitų grupių – paukščių kraujyje aptinkamos hemosporidijos. Jos yra paplitusios visame pasaulyje ir sukelia sunkius susirgimus paukščiams, pavyzdžiui paukščių maliariją ar hemoproteozę. Šie parazitai į paukščio organizmą pernešami įkandus kraujasiurbiam vabzdžiui – uodui arba mašalui.

Parazitas į vabzdžio virškinimo sistemą patenka jam maitinantis užkrėsto paukščio krauju, vėliau pro kraujasiurbio vabzdžio žarnos sienelę hemosporidijos migruoja iki seilių liaukų ir kito maitinimosi krauju metu gali patekti į sveiko paukščio organizmą bei jį užkrėsti. Taip parazitas išgyvena ir plinta gamtoje.

Paukščių hemosporidiniai ir jiems giminingi kraujo parazitai jau daugiau kaip 40 metų intensyviai tiriami Gamtos tyrimų centre, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje, Vilniuje.

Tyrimai vykdomi taikant naujausius ekologinius, mikroskopijos ir molekulinius tyrimo metodus. Mokslinė medžiaga renkama Gamtos tyrimų centro, Biologinėje stotyje, Juodkrantėje.

Ši tyrimų vieta mokslininkams svarbi ir įdomi, nes Kuršių nerijos juosta praskrenda tūkstančiai migruojančių sparnuočių, tai tarsi tiltas tarp jūros ir marių ilgame paukščių migracijos kelyje.

Šimtmečiais Kuršių nerijoje yra nusistovėję sudėtingi ekologiniai ryšiai tarp praskrendančių paukščių, kraujasiurbių vabzdžių ir jų pernešamų paukščių kraujo parazitų.

Todėl šiose vietovėse tikimasi surinkti svarbesnės ir įvairesnės medžiagos bei gauti naujų rezultatų mokslui. Kraujasiurbiams vabzdžiams sugauti tyrėjai naudoja specialias vabzdžių gaudykles (1, 2 pav.), kurios periodiškai kabinamos skirtingose buveinėse.

Sugauti vabzdžiai analizuojami Pajūrio biologinės stoties laboratorijoje: atrenkamos krauju pasimaitinusios patelės, nustatomos jų rūšys, išskiriamos vabzdžių seilių liaukos ir ruošiami preparatai mikroskopijai

Vabzdžių likučiai tolimesniems molekuliniams tyrimams vežami į Gamtos tyrimų centrą, Vilniuje. Mokslininkams svarbu suprasti, kokios kraujasiurbių vabzdžių rūšys paplitusios tiriamoje teritorijoje, kokiais parazitais vabzdžiai užsikrėtę, kokie ekologiniai veiksniai yra svarbūs hemosporidinių parazitų plitimui.

Viso yra surinkta apie 3000 krauju pasimaitinusių mašalų patelių. Dalis tyrimų rezultatų jau publikuota tarptautiniame moksliniame leidinyje. Gauti rezultatai papildė žinias, apie naujas paukščių hemosporidinių parazitų pernešėjų rūšis Europoje ir pasaulyje. Nustatytos dvi smulkiųjų mašalų rūšys, dalyvaujančios hemosporidinių parazitų transmisijoje.

Tai yra nauja informacija pasauliniam mokslui. Lietuvoje šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 kraujasiurbių dvisparnių vabzdžių rūšių, tačiau kol kas įrodyta, kad tik maža jų dalis yra paukščių kraujo parazitų platintojai.

Dažnai manoma, kad kraujasiurbiai vabzdžiai įdomūs tik dėl sukeliamų nepatogumų, užmirštant, kad gamtoje vyksta sudėtingi procesai ir reiškiniai, kurie svarbūs tvariai ekosistemos pusiausvyrai.

Žinios, apie visus gyvus organizmus, jų tarpusavio ryšius ir santykius yra ypač aktualios vykstant klimato kaitai ir intensyviam žmonių judėjimui.

Išsami informacija apie Europoje paplitusių kraujasiurbių vabzdžių rūšis, dalyvaujančias parazitų transmisijoje, leidžia prognozuoti naujų pernešėjų, o su jais ir ligų, galimą plitimą iš Pietinių į Šiaurinius regionus, taip pat įvertinti naujų infekcijų atsiradimo galimybes ir grėsmes.

Parengė: Rita Žiegytė, Rasa Bernotienė, Vaidas Palinauskas

Gamtos tyrimų centras