Nepaisant šio žymaus savaitgalinio orų atvėsimo (1,5 km aukštyje oro temperatūra sumažėjo nuo 10 iki - 1,5 laipsnio) mus džiugino beveik maksimali saulės spindėjimo trukmė - 12-15 val. (ir daugiau).
Tam įtakos turėjo ne tik atslinkusi labai sausa oro masė, bet ir anomaliai aukštas atmosferos slėgis (1025-1028 hPa jūros lygyje).
Minėtas aukštas slėgis Lietuvoje bus fiksuojamas dėl nejudraus ir stipraus anticiklono virš Šiaurės vakarų Europos, o tiksliau dėl jo rytinio gūbrio poveikio.
Šis anticiklonas, remiantis šios dienos orų prognozėmis, turėtų išsilaikyti tame regione bent iki štos savaitės pabaigos, tik jo centras pasislinks nuo Škotijos-Farerų link Islandijos-Grenlandijos regiono.
Na, o šio anticiklono rytinis gūbrys nuo savaitės vidurio iš Baltijos regiono trauksis į pietryčius ir slėgis Lietuvoje ims mažėti.
Deja, šis slėgio sumažėjimas didelių vilčių gausiems krituliams nesuteikia, bet padidės debesuotumas, vietomis nedaug palis, sumažės saulės spindėjimo trukmė.
Laimei, vidutinė oro temperatūra bus kiek žemesnė už vidutinę ir didelių karščių, kurie alintų gyventojus bei pagreitintų sausros susidarymą, nelaukiama.
Vasara jau ant nosies, todėl daugumai knieti, kokia gi ji bus, kada planuoti atostogas, išvykas, įvairias šventes ar sporto ir kultūros renginius.
Tik meteorologinės prognozės, deja, negali iš anksto suteikti tokios tikslios informacijos.
Pagal orų prognozavimo trukmę prognozės standartiškai skirstomos į trumpalaikes, vidutinės trukmės, ištęstos trukmės ir ilgalaikes.
Pastarųjų metodikos ir struktūra dar leidžia skirstyti į mėnesio, sezono ar kelių sezonų trukmės.
Žinoma, kuo ilgesnė prognozės trukmė, tuo labiau apibendrintai joje pateikiama informacija. Pavyzdžiui, ilgalaikės prognozės tekste nerasite informacijos apie pavienes stiprias liūtis, orų reiškinius, karščio bangos pradžią ir pan.
Dažniausiai tai informacija apie vidutinę mėnesio, dešimtadienio ar kitokio laikotarpio oro temperatūrą ir vidutinį kritulių kiekį bei jo prognozuojamą nuokrypį nuo normos.
Kai kada ši informacija papildoma statistinių tikimybių rodikliais, pavyzdžiui, kokia yra tikimybė, kad vidutinė birželio mėnesio oro temperatūra bus aukštesnė už klimatinę normą ir pan.
Vidutinės trukmės prognozių duomenys (trukmė apie 2 savaites) rodo, kad pirmas birželio dešimtadienis Lietuvoje bus 0,5-1,5 laipsnio šiltesnis už daugiametį, tačiau sausesnis.
Aktyvesnės cikloninės veiklos Baltijos regione bei pietinėje Skandinavijoje galėtume sulaukti tik birželio 5-9 dienomis.
Vėlgi, remiantis tomis pat prognozėmis matyti, kad net pagyvėjus cikloninei veiklai regione iškritę krituliai, matyt, nekompensuos drėgmės stygiaus dirvožemyje.
Išplėstinės trukmės prognozės (nuo 2-3 savaičių iki 1,4 mėnesio trukmės) rodo, kad beveik visą birželio mėnesį visame pietrytiniame Baltijos jūros regione vidutinė oro temperatūra bus 1-3 laipsniais aukštesnė už daugiametę, o kritulių kiekis (priklausomai nuo rajono) mažesnis arba artimas normai.
Taigi, jeigu prognozių nepakeis ir jos tvirtinsis, birželį galima sulaukti sausros pradžios.
Ilgalaikės orų prognozės (nuo mėnesio iki kelių sezonų trukmės) rodo šiltesnę nei įprastai vasarą su didesne šiltų dienų tikimybe pirmoje vasaros pusėje, taip pat ir didesne dienų be kritulių tikimybe tuo laikotarpiu.
© freepik.com
Rašyti komentarą