Kelyje į energetikos krizės suvaldymą – daugiau elektros energijos paklausos lankstumo priemonių

Tuomet viena kilovatvalandė (kWh) kainavo net 4 eurus, o rugpjūčio mėn. vidutinė elektros energijos kaina biržoje siekė beveik 48 euro centus už kWh – penkis kartus didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Dėl ganėtinai šilto rudens sulaukėme šiokio tokio elektros energijos kainų atokvėpio (apie 19 euro centų už kWh spalio mėn.). Tačiau su šaltuoju sezonu grįžo ir aukštos kainos – apie 27 euro centų už kWh gruodžio mėn.

Dėl Rusijos intervencijos į Ukrainą ištikusi energetinė krizė tapo nemenku išbandymu tiek Lietuvai, tiek visai ES. Energijos deficitas regione diktuoja aukštas rinkos elektros energijos kainas.

Nenumatyti elektros energijos kainų svyravimai tiek įmones, tiek namų ūkius verčia ieškoti greitų ir didelių investicijų nereikalaujančių sprendimų, leidžiančių sumažinti energijos išlaidas.

Į pagalbą atėjo ir Lietuvos valdžia, be didesnių diskusijų įvedusi universalų dalinį elektros energijos išlaidų kompensavimo mechanizmą verslams ir namų ūkiams, pasitelkiant dabartinių ir ateities mokesčių mokėtojų pinigus.

Privalomas elektros energijos vartojimo mažinimas ES narėms

Nepaisant šių kompensacijų, tikėtina, kad elektros energijos išlaidų našta išliks didelė ir šiais metais. Tad reikia toliau ieškoti efektyvių ir pigių nemokestinių, biudžeto deficito nedidinančių priemonių, pagrįstų naujosiomis mokslinių tyrimų įžvalgomis bei padėsiančių sumažinti išlaidas elektros energijai bei priklausomybę nuo iškastinio kuro, nelaukiant šaltojo sezono pabaigos.

Viena iš tokių nemokestinių priemonių – elektros energijos paklausos lankstumo didinimas pikinėmis elektros energijos vartojimo valandomis. Šiomis paros valandomis elektros energijos kaina yra pati didžiausia dėl išaugusios elektros energijos paklausos.

Išaugusiai paklausai patenkinti naudojami dažniausiai gamtinėmis dujomis varomi, taršiausi ir brangiausi elektros energijos gamybos pajėgumai, kurie ir lemia aukštas elektros energijos rinkos kainas.

Į pikinį elektros energijos suvartojimą buvo atkreiptas dėmesys ir Europos Sąjungos (ES) mastu. Praėjusių metų spalio pradžioje buvo priimtas Europos Tarybos reglamentas (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti.

Šiuo reglamentu nustatyti du tikslai. Pirma, elektros energijos suvartojimą savanoriškai sumažinti 10 proc. per mėnesį. Antra, ES valstybės narės privalo nustatyti piko valandas, kurios iš viso atitinka ne mažiau kaip 10 proc. visų valandų 2022 m. gruodžio 1 d.–2023 m. kovo 31 d. laikotarpiu, per kurias jos privalės sumažinti elektros energijos suvartojimą 5 proc.

Valdžios institucijų siūlomiems sprendiniams trūksta konkretumo

2022 m. gruodžio vidury Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo siekiant sumažinti suvartojamos elektros energijos kiekį ir papildomai apmokestinti elektros energijos įmonių viršpelnius.

Šis įstatymas sukėlė viešas diskusijas dėl viršpelnių nustatymo ir perskirstymo, bet sulaukė mažai dėmesio dėl, mūsų nuomone, esminių elektros energijos taupymo nuostatų siekiant suvaldyti energetikos krizę.

Šio įstatymo nuostatos tik abstrakčiai įpareigoja atsakingas institucijas pasiekti 10 proc. bendros elektros energijos sutaupymo tikslą. Šiai dienai neaišku, kokios konkrečios priemonės bus pasitelktos šio tikslo įgyvendinimui iki šių metų kovo 31 dienos.

Kantriai laukiame, kada pasirodys šių priemonių sąrašas, o vėliau bus įvertintas šių priemonių efektyvumas.

Mažai konkretumo pateikiama ir dėl antro tikslo – įsipareigojimo sumažinti elektros energijos suvartojimą 5 proc. pikinėmis valandomis. Įstatyme užsimenama apie paklausos piko valandomis sumažinimo aukcioną, kurio tvarką prieš kelias savaites patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Energijos skirstymo operatorius AB, vadovaudamasis Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu,  turi teisę įsigyti ir naudoti lankstumo paslaugas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis aprašas pateikia metodiką, skirtą nustatyti lankstumo paslaugos tiekėjo suteiktos paslaugos kiekį. Šis kiekis apskaičiuojamas įvertinant lankstumo paslaugos teikėjo pradinę elektros energijos paklausą bei elektros energijos paklausos pokytį.

Mūsų nuomone, pradinės elektros energijos paklausos kiekio apskaičiavimo metodika turi esminių trūkumų, galinčių turėti net priešingą siekiamam tikslui efektą, t.y. skatinti elektros energijos vartojimą pikinėmis valandomis, o tai reikštų, kad dalis sutaupymų bus veikiau dirbtiniai nei papildomi.

Prekyba lankstumo paslaugomis ir aiškus jos tvarkos reglamentavimas yra reikalingi skatinti taip vadinamąsias „virtualias elektrines“ – inovatyvias įmones, telkiančios elektros energijos paklausą (pvz., Estijos startuolis „Fusebox“).

Deja, tikėtis, kad šios įmonės greitu metu reikšmingai prisidės prie pikinės elektros energijos vartojimo sumažėjimo, negalime, nes šiai dienai nėra lengva motyvuoti didžiuosius elektros energijos vartotojus telkti paklausą siekiant teikti lankstumo paslaugas, kai elektros energijos kainos yra subsidijuojamos.

Alternatyva – nemokestinės priemonės ir daugiau pasirinkimo vartotojams

Tačiau šalia mokestinių ir inovatyvių elektros energijos suvartojimo mažinimo būdų yra visas arsenalas pigių ir efektyvių nemokestinių elektros energijos paklausą mažinančių priemonių, kurios nereikalauja nei didelių papildomų investicijų ar inovacijų, nei painių jų taikymo metodologijų.

Pirma, siūlome paspartinti išmaniųjų elektros energijos skaitliukų diegimą, kurie įgalintų visus elektros energijos vartotojus gauti informaciją apie savo valandinį elektros energijos suvartojimą beveik realiu laiku.

Ši informacija suteiktų galimybes ne tik stebėti ir geriau suprasti savo elektros energijos suvartojimą bei jo mažinimo galimybes, bet ir atvertų duris naujiems lankstesniems elektros energijos tarifų planams. Tai savaime paskatintų vartotojus sumažinti elektros energijos vartojimą pikinių valandų metu. 

Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad paprasčiausia ir lengvai prieinama informacija apie valandinį elektros energijos suvartojimą įgalina namų ūkius sumažinti elektros energijos suvartojimą iki 8 procentų.

Kai kurie nepriklausomi elektros energijos tiekėjai jau siūlo buitiniams elektros energijos vartotojams vadinamuosius biržos tarifų planus, priklausančius nuo einamų elektros energijos kainų biržoje.

Tyrimai rodo, kad tiesiogiai su elektros energijos biržos kaina susieti tarifų planai yra efektyvūs, ekonomiškai naudingi ir gali sumažinti suvartojimą pikinių valandų metu.

Deja, šie planai nėra populiarūs dėl šiuo metu sunkiai prognozuojamų elektros energijos biržų kainų, o ir mažiau energetika besidominčiam vartotojui gali būti nepatogu kasdien stebėti besikeičiančias biržos kainas bei pagal jas koreguoti savo elektros energijos vartojimą.

Kad tie planai būtų draugiški vartotojams, VERT ir kitos atsakingos institucijos turėtų  skatinti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus pasiūlyti vartotojams lengvai suprantamus standartizuotus planus, kaip naujo tipo kritinių kainų tarifus.

 Šio tipo planas būtų labai panašus savo paprastumu į dienos/nakties zonų tarifą, bet tuo pačiu retomis kritinėmis pikinėmis valandomis atspindėtų realią elektros energijos kainą.

Atsižvelgti į rinką ir didinti visuomenės energetinį bei finansinį raštingumą

Kaip paskatinti taupyti elektros energiją pikinėmis valandomis vartotojus neturinčius išmaniųjų skaitiklių? Suteikiant jiems daugiau informacijos apie pikines elektros energijos kainas.

Paprasčiausias būdas tai padaryti yra išankstinių pranešimų, skatinančių vartotojus sumažinti elektros energijos suvartojimų pikininėmis valandomis, siuntimas SMS ar kita forma. Tokius pranešimus galėtų siųsti elektros energijos skirstymo operatorius arba nepriklausomi tiekėjai, turintis geriausią priėjimą prie vartotojų kontaktinių duomenų.

Ši praktika yra taikoma JAV, Prancūzijoje, Naujoje Zelandijoje ir kitose šalyse. Be to, moksliškai įrodyta, kad tokio pobūdžio pranešimai yra efektyvūs bei ekonomiškai naudingi.

Mūsų neseniai atliktas eksperimentas rodo, kad pranešimai apie pikines elektros energijos kainas sumažina elektros energijos suvartojimą pikinėmis valandomis apie 14 procentų. Tokių pranešimų veiksmingumą tvirtina ir kitose šalyse atlikti tyrimai.

Taigi, užuot kovoję su šios energetinės krizės simptomais ir pasekmėmis (aukšta kaina), turime įsiklausyti į rinkos siunčiamus signalus, pasitelkti visus įmanomus duomenis ir technologijas, kad sumažintume elektros energijos vartojimą pikinėmis valandomis, o ne gilinti krizę proporcingai subsidijuojant elektros energijos išlaidas visiems.

Norisi, kad paklausos pusė galėtų daugiau prisidėti prie išėjimo iš šios energetinės krizės. Tam reikia, kad Lietuvoje ir toliau būtų diegiamos inovatyvios paklausos lankstumo priemonės bei didinamas visuomenės energetinis raštingumas, nes tikėtina, kad ateityje mūsų laukia dar ne vienas ekstremalių energijos kainų ruožas.