„Keliauk Lietuvoje“ vadovė: užsienio turistai Lietuvoje išleidžia keturis kartus daugiau negu vietiniai

Anot jos, dėl šios priežasties sektoriui kitataučių atvykimas yra itin svarbus.

„Užsienio turistai mums yra gerokai svarbesni dėl paliekamų pinigų. 

Vietinis turistas per savo vieną kelionę išleidžia apie šimtą eurų Lietuvoje, o užsienio – apie keturis šimtus eurų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos Turizmo pakomitečio posėdyje kalbėjo O. Gončarova.

„Žiūrint į proporciją, ji atsistato, bet labai stabiliai ir lėtai. 2019 m. buvo 48/52 proc. proporcija (užsienio ir vietinių turistų – ELTA), tai dabar tai yra 40/60 proc.“ – pažymėjo ji.

O. Gončarova kalbėjo, kad turizmo sektoriaus atsigavimas yra sulėtėjęs, tačiau rodikliai vis dar augantys. Ji taip pat pasidžiaugė didėjančiu turistų iš Vokietijos, Nyderlandų ir JAV skaičiumi.

„Pirmo pusmečio atsigavimas yra sulėtėjęs lyginant su 2023 m., tačiau vis tiek prognozuojame apie 10 proc. augimą per visus metus. 

Problema tik ta, kad Valstybės duomenų agentūros duomenys yra nesavalaikiai, ateina pavėluotai ir kartais sudėtinga įvertinti ar vienas kitas renginys galėjo daryti įtaką turisto atvykimui į Lietuvą“, – sakė Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

„Džiaugiamės, kad atsigauna Vokietija, nes ji 2019 m. buvo TOP antra rinka pagal atvykstančių turistų skaičių. 

Įvykus pandemijai ir karui Ukrainoje, jie labai išsigando ir nuosmukis buvo skausmingas, didelis. (...) Taip pat labai džiugina Nyderlandai bei Jungtinės Amerikos Valstijos“, – akcentavo ji.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė yra teigusi, kad šalies turizmo sektorius atsigauna pernelyg lėtai, lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalimis. 

Pasak jos, atsigavimui yra būtinas profesionalus turizmo politikos formavimas bei aiški ir palanki mokestinė aplinka.

Lietuvos turizmo rūmų vadovė išskyrė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms kaip vieną svarbiausių prioritetų visam turizmo sektoriui. 

Jos teigimu, maitinimo sektorius sudaro didžiausią dalį turizmo paslaugų pajamų ir 21 iš 27 ES šalių jam nuolat taiko sumažintą PVM.

Ž. Gavelienė tuomet apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje nėra profesionalaus turizmo politikos formuotojo, kuris galėtų nubrėžti strateginius prioritetus. 

Ji pasiūlė Seimui įteisinti atvykstamąjį turizmą kaip eksporto kryptį.