Kaskart jį ištraukdami ir palaikydami rankose vėl patiriame atostogų išgyvenimus. Apie suvenyrus, jiems keliamus meninės vertės reikalavimus kalbamės su Šilutės TIC vadove Agne Abramovičiene.
Suvenyrai atspindi Šilutės kraštą
„Keliaujantis turistas nori parsivežti kažką iš aplankytos vietos.
Tai psichologinis momentas: visur, kur būname ir patiriame emocijas (o kelionės mums siejasi su geromis emocijomis), tos vietos „dalelę“ trokštame parvežti namo.
Iš pažiūros tai gali atrodyti nelabai vertingas niekutis, bet žmogui jis – sentimentas iš nuostabios vietos ir ten praleisto laiko“, – svarsto TIC direktorė.
Viena iš pagrindinių vietų, kur galima įsigyti Šilutės kraštą primenančių suvenyrų – Turizmo informacinis centras.
Čia matome dviejų tipų suvenyrus: vieni – tie, kuriuos TIC‘as perka iš gamintojų ir uždeda savo logotipus, simboliką – ženklą su Šilutės krašto žuvele.
Tai puodeliai, magnetukai, maišeliai, skėčiai, tušinukai, ženkliukai, raktų pakabukai, USB – maži, praktiški ir panaudojami gyvenime dalykai, neužimantys daug vietos.
„Juos užsakome ir perkame iš gamintojų su savuoju pageidaujamu maketu. Į tą masinės gamybos daiktą įdedame Šilutės „šerdį“, kad jis neštų žinią apie šį kraštą“ – sako Agnė.
Kita suvenyrų kryptis – tai, ką patys gamina čia dirbantys specialistai.
Tai autentiški gaminiai, gaminami tradicinių amatų centre Švėkšnoje, daugiausia – keramika, dar natūralūs rankų darbo muilai, žvakės.
Dažniausiai sutinkamas motyvas – žuvytė, nes tai – patvirtintas mūsų rajono ženklas.
„Naudojame ir užrašus „Šilutės kraštas“, bažnyčių, H. Šojaus dvaro siluetus ar panašius asociatyvius ženklus – „raktinius“ objektus, atspindinčius mūsų kraštą.
Pastebėjome, kad atvykusieji mėgsta išsivežti keramikos indelius su natūraliai įspaustomis žolėmis, lapeliais – natūralius augalinius motyvus.
Ši suvenyrų kryptis – itin autentiška ir jau atpažįstama kaip vietos unikalus artefaktas, tai, kas pagaminta būtent Šilutės krašte“, – pasakoja TIC direktorė.
Gamintojai – aukštos kvalifikacijos
Šilutės TIC, ir tradicinių amatų centre Švėkšnoje galima dalyvauti edukacijose, bandant pasigaminti pačiam arba nusipirkti amatininko sukurtą suvenyrą.
Gaminiai patys įvairiausi: nuo keramikinių segtukų į atlapą, magnetukų iki didelių lėkščių, indų, kuriais galima serviruoti stalą.
Tai jau taikomojo meno pavyzdžiai buityje, interjere, kuriuos irgi noriai perka turistai.
Išties turizmas netiesiogiai įdarbina žmones: kuriama paklausa, o pirkdami jų gaminius, kuriame grandinę, kuri maitina vietinius amatininkus, vyksta prekių judėjimas.
Atvykęs turistas sujudina vietinį verslą, ir tie raibuliai nusirita plačiai. Suvenyrai – viena iš tų „raibulių“ bangelių.
„Tam, kad sukurtum paslaugų paketą, perki paslaugas iš vietinių. Pavyzdžiui, iš mėgėjų meno kolektyvų, šokėjų, dainininkų.
Atvykus turistams sustatomi paslaugų paketai, kuriuose dalyvauja ir suaugusiųjų meno mėgėjų kolektyvai – šoka, dainuoja, pasitinka svečius, įtraukia į žaidimus turistus“, – tęsia A. Abramovičienė.
Mūsų krašto amatininkai, pasak jos, nereikalauja ypatingos kontrolės, tad TIC darbuotojams nėra poreikio nustatyti kokybės standartų.
„Pas mus dirbantieji turi suvokimą apie kokybę, niekada nekilo dėl to problemų.
Jie patys sau kelia pakankamai aukštus reikalavimus, yra aukštos kvalifikacijos meistrai, neteko matyti visiško kičo.
Jų gaminius nėra gėda siūlyti užsieniečiams ir miesto svečiams“, – sako pašnekovė.
Ateityje ketinama plėsti amatų veiklą ir darbinti pagal paslaugų teikimo sutartis. Tad šie žmonės galės vesti tiek edukacines programas, tiek gaminti suvenyrus.
Rašyti komentarą