Jeigu Seimo pirmininkė mestų pirštinę...

Šaknis ir kvapas

Visi prezidentai išaugo iš lietuviškų šaknų. V.Čmilytė-Nielsen lietuviškų šaknų neturi. Viktorijos šaknys - KGB struktūroms uoliai tarnavusių Čmilių šeimoje.

**

Kiekviena sveika šaknis, o juo labiau pažeista, skleidžia stiprų kvapą. Nuo savo šaknų kvapo, kaip ir nuo savo šeimos istorijos, niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi.

Aukštosios mokyklos veikėjos ir KGB šeimos kvapo nepajėgė atsikratyti 10 metų prezidentavusi D.Grybauskaitė. Mano kuklia nuomone, būtent šie abu stiprūs kvapai D.Grybauskaitei sutrukdė siekti svarbaus, įtakingo posto aukščiausiose Briuselio valdžios struktūrose.

Keršto valanda neišmušė

2018-aisiais Latvijos valstybė atvėrė ir paviešino KGB archyvus. Tauta sužinojo vardus ir pavardes tų, kurie profesionaliai dirbo KGB struktūrose ar kitaip joms talkino. Keršto akcijų nekilo.

Visiems tapo aišku, kad nori nenori teks susitaikyti ir susigyventi su skaudžiai atsivėrusia realybe. Jei kas nors paslapčia ir cvanktelėjo į pasmakrę, tai tuo ir buvo apsiribota.

Ką laimėjo Latvijos valstybė ir jos piliečiai?

Pamažu, be spec. politinio spaudimo, kas labai būdinga dabartinei Lietuvos valdžiai, nuo KGB apnašų ir kvapo ėmė valytis visos valstybės valdymo institucijos.

**

Nuo KGB apnašų ir kvapo gerokai apsivalė ir visiškai išsivalys latvių savivaldos ir Saeimos rinkimų sistemos - piliečiai dabar žino, kas su kuo, kas prieš ką. Su KGB kvapu būti išrinktam Latvijos prezidentu neliko jokių šansų.

**

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, kurio šeima dešimtmečius gyvena Latvijoje, sakė, kad nuo įstatymų naštos besivalanti visuomenė išskaidrėjo ir prašviesėjo, bet pakraščiuose KGB kvapas vis dar „prasimuša". Tai rodo, kad išsivalymo procesas dar nėra pasibaigęs, tad visuomenei tenka būdrauti.

Kaip veikė Lietuvos valdžia, politikai ir prezidentas?

Veikė priešingai nei braliukai latviai - 2015-aisiais KGB archyvus nuo savo tautos paslėpė dar 75 metams!

**

Tai reiškė, kad visos valstybės valdymo institucijos nuo KGB apnašų ir kvapo nesivalys dar 75 metus.

**

Dar 75 metus pagrįsta ir nepagrįsta įtarimų našta slėgs tautos pečius. Tą jus mažiausiai dar trys kartos!

**

Dar 75 metus, jei neįvyks europinė ar pasaulinė katostrofos, savivaldos, Seimo, prezidento rinkimuose taipogi skleisis KGB kvapas - archyvai įslaptinti, bet kagėbistai ir jų talkininkai išlaisvinti.

**

Net 75 metus nedings realus pavojus, kad, susiklosčius tam tikroms Lietuvai nepalankioms aplinkybėms, iš požemių į paviršių neprasimuš skaudi praeitis ir... įsiviešpataus.

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas perspėja

Praėjusios savaitės „Respublikoje" S.Jakeliūnas žurnalistei Danutei Šepetytei kalbėjo: „Ar mes išmokome Baltarusijos pamokas, ar numatėme, kad turime ar turėsime de facto sieną ne su Baltarusija, o su Rusija, su jos besiplečiančia agresija? Turime Kaliningradą, dabar turėsime ir Rusiją Baltarusijoje - toks yra mūsų užsienio politikos rezultatas... Putinas apžioto kąsnio nepaleis."

**

Taigi, rusiškų sienų priartėjimas prie Lietuvos gali labai pagyvinti, suaktyvinti KGB šaknis Lietuvoje ir sustiprinti paveikius KGB kvapus. Ženklai rodo, kad jau dabar KGB archyvų ir veikėjų kvapas gana sparčiai skverbiasi į privačių televizijų, radijo stočių, net valstybinės LRT laidas, portalų puslapius - į juos ėmė ropoti įtartinos praeities vabalai.

**

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis vienoje „Init TV" laidoje vedėjui advokatui Kęstučiui Skrebiui aiškino, kad konservatorių partijoje apstu KGB kvapo. Jis pasakė aiškiai: kagėbistų. Ar KGB kvapo gausu ir socialdemokratų partijoje, R.Žemaitaitis nekalbėjo, neminėjo ir Darbo partijos. Seimo narys nepaminėjo, kad KGB apnašų ir kvapo visiškai nėra „valstiečių ir žaliųjų" partijoje.

**

V.Čmilytė-Nielsen nuoširdžiai balsavo už KGB archyvų įslaptinimą 75 metams.

Neišmokta Estijos premjero pamoka

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo kilęs politinės korupcijos skandalas. Estijoje įtarimai buvo paskelbti byloje, susijusioje su valstybės paskola nekilnojamojo turto projektui Talino uosto rajone.

**

Vyriausiasis Estijos prokuroras Taavi Pernas patvirtino, kad pagrindiniai įtarimai krinta ant verslininko Hilaro Tederio ir Centro partijos generalinio sekretoriaus Mihailo Korbo.

**

Juri Ratas, 43 metų Estijos premjeras, nėra susijęs su skandalu. Pats J.Ratas teigė nieko nežinojęs apie įtartinas finansines schemas, tačiau vis dėlto prisiėmė visą politinę atsakomybę ir atsistatydino iš premjero pareigų.

**

„Politikoje, norint išspręsti sudėtingas situacijas, turi būti priimami sunkūs sprendimai. Politikas turi būti tam pasiruošęs. Šį sprendimą priėmiau po 14-15 valandų trukusių konsultacijų su partijos kolegomis. Šis sprendimas vienintelis atrodė teisingas", - atsistatydindamas kalbėjo Estijos premjeras.

Kaip veikė politinės korupcijos schema?

Ji veikė panašiai kaip ir Lietuvoje. Verslininkas H.Tederis ir Centro partijos generalinis sekretorius M.Korbo susitarė, kad Tederis prieš vietos valdžios rinkimus Centro partiją parems milijonu eurų, o mainais už tai su verslininku susijusi įmonė „Porto Franco" per Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos įkurtą fondą „KredEx" gaus 40 mln. eurų kreditą.

**

Vyriausiasis Estijos prokuroras T.Pernas vėliau teigė, kad Centro partijai oficialiai buvo paaukota 60 tūkst. eurų, o kredito suteikimui pritarta.

**

Sudėjus Estijos ir Lietuvos politinės korupcijos bylas išeitų vienas prie vieno - abiejose valstybėse veikė išbandyta schema: aš - tau, tu - man. Naujų dviračių abi pusės neišradinėjo.

Esminiai skirtumai

J.Ratui atsistatydinus iš premjero pareigų, byla buvo greitai užbaigta, bausmės paskirtos ir pamiršta - Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid formuoti naują koaliciją pavedė Reformų partijos vadovei Kajai Kalas.

**

Tuo metu politinės korupcijos byla Lietuvos teismuose voliojama šeštus metus. Politinės korupcijos byloje mirkstančio Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen politinės atsakomybės neprisiėmė, iš abiejų pareigų nepasitraukė ir net neketina trauktis.

Estijos premjero pavyzdys, visuomenėje sulaukęs daug katučių, V.Čmilytės-Nielsen neįkvėpė pasielgti atsakingai ir kilniai. Kodėl?

Kodėl Seimo pirmininkė liko abiejuose postuose?

Virtuvėse, feisbukuose, pirtelėse, baliuose, tarpuvartėse sklinda gandai, kad V.Čmilytė-Nielsen yra tam tikrų jėgų projektas. „Projektui" liepta, patarta, įrodyta iš teisiamos partijos vadovės posto ne-si-trauk-ti! Nes pasitraukus trijų teisėjų kolegija, nagrinėjanti jos vadovaujamos partijos korupcijos bylą, gali išdrąsėti ir partiją pripažinti nusikalstama organizacija. Tokiu atveju partiją tektų paleisti, liberalų Seimo nariai turėtų palikti Seimą, kiltų tarptautinio masto skandalas. Lietuva pultų veidu į politinį purvą, o V.Čmilytei-Nielsen nebeliktų nieko kito, kaip susikrovus mantą išvažiuoti į vyro gimtąją Daniją.

**

Atrodo, kad pasirinkta laikysena - nė už ką nesitraukti iš partijos vadovės ir Seimo pirmininkės pareigų - gali duoti trokštamų vaisių: byloje kaltinimą palaikęs prokuroras paprašė teismo teisiamai partijai skirti piniginę baudą.

**

Spėjama, kad, ko gero, teismas tuo ir apsiribos, o baudą net sumažins!

**

V.Čmilytė-Nielsen, neprisiėmusi politinės ir pilietinės atsakomybės, ir toliau ramiai vadovaus politine korupcija susitepusiai partijai ir svarbiausius įstatymus leidžiančiai institucijai - Seimui, maloniai bendraus su prezidentu, reprezentuos Lietuvą tarptautinėje erdvėje ir patyliukais puoselės viltį per artėjančius prezidento rinkimus iš valstybės vadovo posto išstumti G.Nausėdą.

**

Garsiojo elektros skydinės „specialisto" Siaurusevičiaus vadovaujamos televizijos laidų vedėjas Rimvydas Paleckis, kuris giriasi, kad išklauso abi puses, bet nepasako, kad ilgiau laiko suteikia dešiniajam sparnui, ne kartą kalbino V.Čmilytę-Nielsen, agituodamas ją siekti prezidento posto. Viktorija šypsojosi ir kaskart mandagiai atsakydavo, kad tai ne jos pačios sumanymas. Ji nė karto nepasakė: ne, nekandidatuosiu.

Rizikuoju darydamas atsargią išvadą: „projektas" pasielgs taip, kaip bus liepta.

Lietuviškos politinės korupcijos bylos baigtis gali parodyti, kad kandidatuojant į valstybės vadovo postą nebūtina turėti lietuviškų šaknų. Kitos šaknys, kaip rodo politinės korupcijos bylos eiga, gali būti kur kas stipresnės už lietuviškąsias.