Jei nebus pinigų, netrukus galime sulaukti gydytojų streiko

Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė, tokiais ministerijos pažadais buvo linkę abejoti. Medikų atstovai perspėjo, kad nesprendžiama finansinė problema gali tapti ne tik specialistų emigracijos, bet ir streikų priežastimi.

A.Veryga pabrėžė, kad įmonėms stabdant veiklą ar atleidžiant žmones, sveikatos apsaugos sektorius vis tiek privalo dirbti.

Jis priminė, kad prieš metų 10 Lietuvą taip pat buvo užklupusi krizė. Tada pinigų stygiaus klausimą tuometinė finansų ministrė, dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė sprendė atlyginimų visiems, įskaitant ir medikus, mažinimu.

Buvęs SAM vadovas prognozavo, kad dabar priėmus analogiškus sprendimus gali prasidėti nauja medikų emigracijos banga.

Pasak L.Labanausko, jau dabar ligoninių ir poliklinikų sąskaitos už elektrą padidėjo 700-800 tūkst. eurų per mėnesį. Prie papildomų išlaidų prisidėjo ir pabrangęs maistas, o netrukus gydymo įstaigoms teks apmokėti ir sąskaitas už šildymą.

L.Labanausko skaičiavimu, prasidėjus šildymo sezonui, gydymo įstaigų išlaidos gali padidėti apie 10 proc.

Tai reiškia, kad jos turėtų gauti iki 10 proc. nuo įkainių ir sutartinės sumos siekiančias kompensacijas. Situacija, medikų atstovo teigimu, kaip ir buvo aiški, bet tuomet nuskambėjo SAM pareiškimas, kad artimiausiu metu ligoninėms bus skirti papildomi 5 mln. eurų, o vėliau, „jeigu truks, bus pridėta dar".

Priminęs, jog gydymo įstaigos nėra turgus, kur būtų galima derėtis, jis nurodė, kad vien šiemet papildomai joms reikėtų skirti 10 mln. eurų. Jeigu bus skirti tik 5 mln., pinigų gaus visos įstaigos, bet visoms jų trūks.

Užkliuvo L.Labanauskui ir ministerijos kalbos apie taupymą. Jo teigimu, iš dabar turimų lėšų ligoninės galėtų taupyti tik pacientų sąskaita, tačiau pastariesiems tikrai nepatiktų, jeigu medikai juos apžiūrėtų tamsoje arba būtų atjungiama medicininė įranga.

Komentuodamas SAM pažadus grąžinti pinigus už kovidinius ligonius, jis priminė, kad gydymo įstaigos tuos pinigus jau yra išleidusios ir dabar joms ne suteikiamas papildomas finansavimas, o tik grąžinama įsisenėjusi skola.

„Bendra situacija neramina, nes turime 2009 m. patirtį. Tiesa, tuomet buvo krizė, kurią sveikatos sfera garbingai išgyveno - įstaigos funkcionavo, ligoniai buvo konsultuojami ir gydomi, nes viskas buvo kompensuota iš medikų atlyginimo fondo.

Dabar taip elgtis nenorime, nes mūsų tikslas - sveikatos sferos darbuotojų gerbūvis. Jeigu dabar bus elgiamasi taip pat kaip 2009 metais, tai lems, kad darbuotojų gaunami atlyginimai sumažės keliais šimtais eurų. Tuomet toks elgesys buvo suprantamas, nes buvo krizė.

Dabar jos nėra, tad lieka neaišku, kodėl išlaidas turime kompensuoti iš savo kišenės, - sakė prezidentas.- Laukiame biudžeto pristatymo ir tuomet matysim ar problema yra sprendžiama.

Jeigu to nebus, o pinigus valdžia bandys susirinkti iš žmonių atlyginimų, tai sukels neigiamą grandininę reakciją."

A.Volodkaitė išsakė nerimą dėl to, kad įstaigos gali nuspręsti taupyti slaugytojų sąskaita. Pasak jos, nors oficialiai teigiama, kad slaugytojų atlyginimo vidurkis siekia 1700 eurų, dirbantys rajonuose kartais negauna ir 1000 eurų.

Nuo kitų metų didinant MMA išsilavinimą turintys slaugytojai uždirbs beveik tiek pat, kiek ir valytojos. Minėta aplinkybė ženkliai sumažintų slaugytojo profesijos patrauklumą, todėl būtų dar sunkiau pritraukti naujus žmones, gerokai didesnė apkrova tektų šiuo metu dirbantiems.