Įsigaliojęs viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas veikia žaibo greičiu: skubama griauti paminklus

Vos įsigaliojus naujiems įstatymo pakeitimams, į pirmąjį posėdį susirinkusi vadinamoji desovietizacijos komisija tris paminklus ir dvi gatves pripažino kaip propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus.

„Komisija bendru sutarimu nusprendė, kad tai Ukmergės mieste esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų armijos kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose", - po posėdžio sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

O štai Seimo žmogaus teisių komitetas veikti ėmė dar iki komisijos posėdžio.

Komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius pranešė, kad jo vadovaujamas komitetas raštu kreipėsi į Ukmergės rajono merą su prašymu nukelti J. Krikštaponio paminklinį akmenį, atsižvelgiant į LGGRTC pažymą, jog šis asmuo dalyvavo holokauste. Ukmergės rajono meras Darius Varnas sako, kad raginimus pašalinti šį paminklą savivaldybė gauna nuolatos.

Tačiau, pasak mero, savivaldybė paprasčiausiai dar nespėjo tuo pasirūpinti.

„Jie kreipėsi jau 59 kartą. Mes į tai reaguojame ir tikrai procesas yra spartinamas.

Bet kadangi kaip meras esu prisiekęs tik nuo balandžio 19 d., tai negalėjau pulti imtis jokių veiksmų, nes reikėjo dar ir komandą surinkti, ir gauti visokias pažymas", - sakė D.Varnas.

Dėl tokio Seimo komiteto aktyvumo, sunerimo visuomenininkai. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis kreipėsi į Seimo komitetą, prezidentą, Ukmergės savivaldybę ir teigia, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas šiurkščiai pažeidžia mirusio žmogaus nekaltumo prezumpciją ir, užuot nurodęs iš naujo viešai tirti apšmeižto Lietuvos laisvės kovų didvyrio biografiją, netiesiogiai reikalauja be teismo pripažinti J. Krikštaponį dalyvavus itin baisiame nusikaltime žmoniškumui - holokauste.

Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio nuostata draudžiama asmenį skelbti kaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 

Todėl apkaltinti asmenį, kad šis dalyvavo nusikaltime, remiantis vien LGGRTC pažyma, ypač jei miręs asmuo negali apsiginti, yra mažiausiai neatsakinga ir visiškai neleistina Seimo institucijos vadovui, kuris tiesiogiai atsako už žmogaus teisių šalyje priežiūrą.

Organizacijos atkreipia dėmesį į teisės aktus, kuriais remiantis valstybė pastatė Ukmergėje paminklą J. Krikštaponiui kaip laisvės gynėjui.

Pirma, Lietuva pripažino J. Krikštaponiui garbingą kario-savanorio vardą 2002 m. spalio 31 d. prezidento dekretu.

Antra, prezidentas Valdas Adamkus J.Krikštaponiui suteikė po mirties pulkininko laipsnį 2007 m. sausio 5 d. dekretu.

Trečia, Generalinė prokuratūra raštu 2015-01-22, jau atmetė LGGRTC kaltinimus J. Krikštaponiui dėl konkrečių objektyvių duomenų nebuvimo.

Prokuratūra spręsdama dėl kaltinimų mirusiam asmeniui J. Krikštaponiui kartu vertino abejotinus to meto okupacinio režimo tardytojų fizine ir psichologine prievarta išgautus iš tardomųjų prisipažinimus, dalis kurių yra selektyviai nukreipti prieš mirusį asmenį, tuo tarpu esama ir dokumentų, kurie paneigia mirusio asmens kaltę (jų LGGRTC neakcentuoja).

„Pažymime, kad nei LGGRTC, nei Seimo ŽTK neturi įgaliojimų naikinti paminėtus Lietuvos valstybės teisės aktus - jie yra galiojantys, todėl Seimo ŽTK negali reikalauti Ukmergės rajono merą nukelti partizano J. Krikštaponio paminklą, nes toks reikalavimas prieštarauja teisinės valstybės principams ir minėtiems teisės aktams, kurie gali būti panaikinti tik teismo sprendimu įstatymo nustatyta tvarka", - rašoma organizacijų parengtame rašte.