Informacijos nutekinimo istorijoje kilo klausimų dėl Seime dirbančios Bartoševičiaus giminaitės

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad žinia apie prokuratūroje ruoštą kreipimąsi dėl Seimo nario imuniteto naikinimo su parlamento kanceliarijos darbuotojais nebuvo pasidalinta.

Pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs E. Gentvilas iškėlė versiją, kad iš parlamento pasitraukęs K. Bartoševičius galėjo sužinoti apie jo atžvilgiu teisėsaugos pradėtus tyrimus per savo giminaitę, dirbančią Seimo kanceliarijoje.

„Seimo kanceliarijoje teisininke dirba Kristijono Bartoševičiaus teta, kuri teisininkų sluoksniuose gali turėtų pažįstamų. Apsaugok Viešpatie, man pamąstymai nebūtinai tiesa, bet, kadangi tiesa neatskleista iš Generalinės prokuratūros, leiskite laisvai pamąstyti“, – sakė E. Gentvilas.

K. Bartoševičiaus privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jo teta O. Buišienė dirba Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriuje, ten moteris eina vyresniosios patarėjos pareigas.

Eltai susisiekus su O. Buišiene, ši atsakyti į klausimus nepanoro ir suskubo baigti pokalbį.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, praėjusią savaitę Seime užsiminė, kad prokuratūra buvo sulaukusi žurnalisto skambučio dėl ruošiamo kreipimosi į Seimą dėl parlamentaro teisinė neliečiamybės. Anot jos, į prokuratūrą kreipęsis žurnalistas buvo užsiminęs apie Seimo kanceliariją.

„Mano žiniomis, atstovė spaudai, atėjusi pas mane, informavo, kad domisi žurnalistas, kuris informavo, kad gavo informaciją iš Seimo kanceliarijos“, – praėjusią savaitę Seime žurnalistams sakė N. Grunskienė.

Tikina, kad informacija Teisės departamentui perduoda nebuvo

Kaip skelbta anksčiau, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su N. Grunskiene buvo susitikusi sausio 20 d., susitikimo metu parlamento vadovės pranešta, kad vienas iš parlamentarų įtariamas sunkiais nusikaltimais, nurodant, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu.

Parlamento vadovė anksčiau sakė, jog susitikimo metu nebuvo įvardinti Seimo nario vardas ir pavardė, esą tik buvo paminėta, kad tai nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Kaip Eltai teigė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas, apie parlamento vadovės susitikimą su generaline prokurore sausio 20 d. niekas iš Seimo kanceliarijos darbuotojų informuotas nebuvo.

V. Čmilytės-Nielsen atstovas patikslino, kad informacija apie parlamento vadovės ir N. Grunskienės susitikimo metu aptartus klausimus nebuvo perduota ir niekam iš Seimo Teisės departamento.

„Ne, apie Seimo pirmininkės sausio 20 d. susitikimą su N. Grunskiene ir susitikimo metu aptartus klausimus nebuvo informuotas niekas iš Seimo Teisės departamento ar jo skyrių“, – teigiama Eltai perduotame V. Čmilytės-Nielsen komentare.

Teisės departamento darbuotojai su raštai supažindinami nebūna

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas Eltai teigė, kad Generalinės prokuratūros raštas, kuriuo prašyta panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą, kuriame įvardinti parlamentaro vardas ir pavardė, Seime gauti sausio 23 d.

Anot jo, su Seimo kanceliarijos Teisės departamentu šiuo raštu pasidalinta nebuvo.

„Generalinės prokuratūros raštas, kuriame įvardintas Seimo narys, Seimo kanceliarijoje gautas sausio 23 d. 12 val. 42 min., t.y. po to, kai Generalinė prokuratūra jau buvo paskelbusi pranešimą spaudai.

Gautas raštas per Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo sistemą buvo perduotas Seimo Pirmininkei ir Seimo nariams. Teisės departamentui perduotas nebuvo. Padaliniams paskiriami tie raštai, kurie yra susiję su tų padalinių kompetencija“, – Eltai dėstė A. Zeleniakas.

Prokuratūra tyrimo nesiėmė

Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui nepradės.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.

Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.