Igno Vėgėlės svetainėje – antakį kilstelėti verčiantys atsakymai: užkliuvo žemės pardavimas ir stojimo į ES referendumas

Teisininkas savo interneto svetainėje Ignasvegele.lt pateikia savo nuomonę daugeliu klausimų, kurie gali kilti rinkėjams. Kai kurios I. Vėgėlės mintys, pavyzdžiui, apie glaudumą Europos Sąjungoje, galbūt ir nepopuliarios, kiek prieštaringos, tačiau pasižymi logiškumu ir nuoseklumu. Tačiau kiti dalykai atrodo gan įdomiai, pavyzdžiui, I. Vėgėlė vėl prisimena dešimtmečio senumo istoriją dėl žemės pardavimo užsieniečiams, prisiminė ir stojimo į ES referendumo istoriją.

Senos istorijos

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė savo rinkiminėje interneto svetainėje atskleidė, kad kritiškai vertina žemės pardavimą užsieniečiams.

„Gerai išmanydamas Europos Sąjungos teisę esu pabrėžęs, kad Europos Sąjungos teisė neleidžia absoliutaus žemės pardavimo užsieniečiams draudimo, tačiau Europos Sąjungos valstybės narės gali pardavimą riboti. Todėl būtina nustatyti aiškius pardavimo ribojimo kriterijus.

Pavyzdžiui, tam tikros paskirties žemei, tačiau svarbu, kad tokie ribojimai negali būti diskriminaciniai. Iš dalies pagal mano siūlymus buvo suformuluotas apribojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, tačiau įtraukta ne viskas. Mano nuomone, buvo galima nustatyti gerokai griežtesnes taisykles“, – taip savo ineterneto puslapyje rašo I. Vėgėlė.

Tačiau parašai referendumui dėl žemės pardavimo buvo renkami beveik prieš dešimtmetį. Maža to, pastarasis dešimtmetis parodė, kad užsieniečiai Lietuvoje žemės masiškai neperka.

Be to, toje pačioje interneto svetainėje kandidatas į prezidentus teigia, kad referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo gėdingas: „Beje, mūsų referendumas dėl stojimo į ES su skalbimo milteliais ir alumi tebėra gėdingas sąžiningo ir nepriklausomo balsavimo referendume pavyzdys.“

Kokia prasmė kelti šiuos klausimus?

Įžvelgia politinį žaidimą

Pats I. Vėgėlė aiškina, kad apie žemės pardavimą užsieniečiams kalba dėl savo politinių oponentų.

„Šitą klausimą kelia bandydami mane diskredituoti politiniai oponentai. Jis buvo paplitęs viešojoje erdvėje, turiu omenyje socialiniuose tinkluose, todėl aš aiškinu žmonėms, kokia mano pozicija buvo prieš dešimtį ar dar daugiau metų“, – aiškina kandidatas į prezidentus.

Politologas Vytautas Dumbliauskas šioje vietoje įžvelgia politinį žaidimą.

„Tai tikriausiai jam kažkas patarė. Aš taip suprasčiau. Galbūt, kad daugiau balsų kaime gautų. Manyčiau, kad tai toks rinkiminės kompanijos triukas. Sakyčiau, jis pats nesupranta, jis gi nekvailas žmogus. Tuo labiau karas gresia, čia tikrai niekas nepuls pirkti žemės, nes Lietuva tampa nesaugia šalimi objektyviai kalbant“, – mintimis dalijosi V. Dumbliauskas.

Politologas Bernaras Ivanovas įžvelgia, kad išsakytose teisininko mintyse trūksta konkretumo: “Žemės pardavimo klausimas yra Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai, konstitucinių pokyčių priimtų paketas, ar ne? Ir čia nei prezidentas, nei Seimas iš esmės to praktiškai nelabai gali spręsti, nes apie kokią žemę kalbama, reikia konkretumo.

Galbūt jis paaiškins, ką jis turi omenyje, sakydamas žemės užsieniečiams pardavimas. Kad čia ne skambi frazė, ir daugiau nieko. Jis kalba, kad reikia apriboti žemės pardavimą užsieniečiams. Kaip apriboti? Ar jis kalba apie miškus, ar jis kalba apie sklypus? Reikia žiūrėti, nes taip čia niekas neaišku.“

Stojimas į ES buvo su trūkumais?

O kalbėdamas apie stojimą į Europos Sąjungą, I. Vėgėlė pripažįsta, kad jis buvo su trūkumais: „Ar jūs galvojate, kad referendumas buvo skaidrus? Apskritai, ar galima, kad tu atvyksti balsuoti, žadėti skalbimo miltelių arba alaus? Mano supratimu, jis neskaidrus, taip neturėtume elgtis savo valstybėje. Tai yra neskaidraus referendumo pavyzdys.

Ir žmonės tikrai būtų nubalsavę už stojimą į Europos Sąjungą ir be alaus, ir be miltelių. Mūsų politikai eilinį kartą persistengė bandydami įtikti kažkam.“

Čia kandidatas į prezidentus taip pat pabrėžia, kad mes esame ir būsime Europos Sąjungos nariai, tad šių dalykų šioje vietoje kvestionuoti nereikėtų.

Kad referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo su trūkumais, sako ir B. Ivanovas.

„Suprantate, referendume aš pats dalyvavau ir gavau alaus už vieną centą. Taip buvo iš tikrųjų. Istorija tokia, kurią norisi pamiršti, kadangi su viena prekybos įmone buvo labai kažkas derinta. Tai yra protu nesuvokiama, kad kažkoks verslo subjektas pradeda dalyti dalyvavusiems referendume alų“, – prisiminimais dalijosi ekspertas.

Anot jo, referendumas, kaip instrumentas, dažniausiai yra manipuliacijų katastrofa ir populistų įrankis.

„Reikia suvokti, kad mes ne Šveicarija. Šveicarijos visuomenė priiminėja įstatymus referendumuose. Suprantate, o tai, kokį rezultatą mes gauname, iš tikrųjų yra kažkokia parodija. Greičiausiai jis (Ignas Vėgėlė – Alfa.lt) tai ir turi omenyje“, – pasakojo politologas.