Į Baltijos vandenis bus paleisti pirmieji Jūrų muziejuje sustiprėję ruoniukai

Ruoniukai gali gyventi savarankiškai, kai priauga 40 kg svorio. Tokie sprinteriai šiemet yra Smiltė, Kardelis, Gvazdikas, Plauretis, Skiautalūpis, Česnakas, Sotvaras ir Dobilas. Jie laivu bus išgabenti 8 kilometrus į Baltiją – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, kur jie galės pasijusti laisvi savo stichijoje ir susitikti su gentainiais.

Šie metai, kaip pažymima Jūrų muziejaus pranešime, buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų buvo atgabenti net 22 poros-trijų savaičių amžiaus gyvūnėliai, sveriantys gerokai mažiau nei ką tik gimę – 9, 10, 11, 12 ar 13 kg, o gimsta jie apie 14 kg svorio.

Tai rodo, kad jaunikliai badavo, skurdo, ir jeigu ne Lietuvos jūrų muziejaus specialistų komanda, būtų pasmerkti žūčiai.

2022-ieji Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliams rodomas ypatingas dėmesys ir vardai pamestinukams buvo renkami bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Šios tarnybos siūlymu šalies moksleiviai rinko vardus ruoniukams iš Raudonojoje knygoje esančių Lietuvos augalų, kurių buveinės – šalia Baltijos jūros, pavadinimų.

Per tris dešimtis Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių gelbėjimo metų muziejuje jau išslaugyta apie 170 gyvūnų.

Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ruoniais pradėjo rūpintis nepaisant to, kad tokia veikla prieštaravo įstatymui – muziejus neturi teisės gydyti laukinius gyvūnus, juo labiau, kad ruoniukai apgyvendinami viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų įrengtose voniose.

Tačiau biologo užsispyrimas, padedant muziejaus vadovybei, įrodė valstybinėms institucijomis, kad žmogui privalu rūpintis savo veiklos padariniais.