Dešimtmečio pajūrio tvarkymo programoje – apsauga nuo audrų, atnaujinta infrastruktūra

Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, šios ir kitos priemonės numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2021–2030 metų laikotarpiui.

Programoje išskiriami keturi kranto ruožai: Šventosios – Palangos kranto ruožas, Pajūrio regioninis parkas, Klaipėdos rekreacinė zona, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Siekiant apsauginį kopagūbrį, šiuose kranto ruožuose siūloma jį tvirtinti žabų tvorelėmis bei pridengti vietas, nuo kurių labiausiai išpustomas smėlis ir šlaitus šakų klojiniais.

Tokiu būdu, pasak ministerijos, kopagūbryje stabdomas smėlio išpustymas viršūnėje bei lėkštuose šlaituose, skatinama kopagūbrio regeneracija ir sudaromos sąlygos smėlio akumuliacijai.

Be to, programoje numatoma kasmet įrengti ar atnaujinti rekreacinę infrastruktūrą – takus, laiptus, taip užtikrinant kopagūbrio apsaugą nuo poilsiautojų keliamo neigiamo poveikio.

Šventosios –  Palangos kranto ruože ir Klaipėdos rekreacinėje zonoje siūlomos specifinės krantotvarkos priemonės, kurios apima Šventosios – Palangos kranto ruožo papildymą smėliu ir povandeninio pylimo-bangolaužio formavimą tarp šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir I Melnragės paplūdimio centrinio įėjimo.

Prioritetą tvarkymui planuojama suteikti Šventosios šiaurinei rekreacinei zonai, kurioje reikia „sugaudyti“ kiek galima didesnius iš pietinės Šventosios uosto pusės vėjo, bangų ir srovių nešamo smėlio kiekius.

Taip pat Palangos rekreacinei zonai, kurioje reikia stengtis toliau kaupti kiek galima didesnes smėlio atsargas kopagūbryje, kadangi šiame ruože vėl gali įsivyrauti kranto ardos procesai,  teigiama pranešime.

Tai, pasak ministerijos, lemia kraštovaizdis – kopagūbris suskaidytas daugybės griovų, per kurias smėlis iš paplūdimio nupustomas į užkopę.

Klaipėdos rekreacinė zona išskirta dėl to, kad vasarą į ją plūsta ypač daug poilsiautojų. Jau šiais metais joje numatytas povandeninio pylimo-bangolaužio formavimas.

Dalį šio pylimo smėlio bangos išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, taip susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.

Dar viena jautri zona – Kuršių nerijos krantas: apsauginis paplūdimio kopagūbris, pasak ministerijos, yra vienas iš pagrindinių šio unikalaus gamtos kampelio kraštovaizdžio elementų, kurio išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su visos vietovės išsaugojimu.

Programa parengta remiantis ankstesnių krantotvarkos programų rezultatų įvertinimu, tarptautine krantų tvarkymo patirtimi, strateginių krantotvarkos alternatyvų, antropogeninių veiksnių ir gamtinių procesų vertinimu.

Krantų tvarkymo strategijoje prioritetas suteiktas buveinių ir natūralių krantinių procesų apsaugai. Įgyvendinant krantotvarkos priemones pirmenybė teikiama natūralioms bei tam rajonui būdingoms medžiagoms.

Be to, įgyvendinamas principas, kad krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi pakenkti gretimo ruožo kranto juostos būklei.

Pajūrio juostos tvarkymo programoje kranto tvarkymo priemonės ir jų apimtys numatytos 2021 – 2025 metų laikotarpiui ir bus patvirtintos aplinkos ministro įsakymu.

Atsižvelgiant į galimus gamtinių procesų bei antropogeninės veiklos plėtros sąlygotus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius, programa 2021 – 2026 metų laikotarpiui gali būti tikslinama. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei didės ekstremalių audrų skaičius.

Pajūrio juostos tvarkymo programą 2021–2030 metų laikotarpiui parengė Aplinkos ministerija kartu su Gamtos paveldo fondu.