Dainiui Žalimui – ekspertų kirčiai: pats išsikasė duobę

2024 m. Lietuvoje prasidės rinkimų sezonas. Vyks Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Nors daugelis kandidatuojančių yra plačiai žinomi visuomenei, ketvirtadienį paaiškėjo, kad Laisvės partijos remiamas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas taip pat kandidatuos į Europos Parlamento rinkimus. 

Apie tai, kiek strategija nuosekliai dalyvauti rinkimuose yra sąžininga, „Alfa taškas“ laidoje kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Strategija – sąžininga teisėtai, bet ne praktiškai

V. Valentinavičius teigė, kad D. Žalimo strategija dalyvauti ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose yra ne pirmas toks atvejis rinkimuose. Anot jo, kai kurie politikai nuosekliai taikė strategiją dalyvauti prezidento rinkimuose, vėliau Europarlamento ir Seimo rinkimuose. 

„Pavyzdžiui, Valdemaras Tomaševskis puikiai žinojo, kad nieko nelaimės prezidento rinkimuose, bet jis mato, kad tai yra mobilizacinė priemonė savam rinkėjui. Vėliau pats rinkėjas sužaidžia per Europos Parlamento rinkimus ir Lenkų rinkimo akcija Seimo rinkimuose per pastaruosius 10 metų nuosekliai gerino rezultatus, išskyrus pastaruosius metus“, – sakė V. Valentinavičius.

Pasak jo, tai yra galima strategija, nors teoriškai ji yra teisėta, praktiškai dažniausiai būna nesąžininga, bet, kol pirkėjai perka, tol politikai tai ir darys.

„Ypač nesąžiningi atvejai, kai savivaldos rinkimuose sąrašui vadovauja žmogus, kuris, kaip iš anksto žinoma, pasitrauks, kai rinkimai baigsis. Ypač nesąžiningas pavyzdys yra, kai Šarūnas Marčiulionis kandidatavo, o vėliau užleido vietą Stasiui Jakeliūnui. Kas gali patikėti, kad šitas sandėris įvyko sąžiningai“, – teigė jis.

V. Dumbliausko teigimu, politikams įsisiūlyti nėra lengva, o toks įsisiūlymas rinkėjams vyksta pakopomis. 

„Prezidento rinkimai suteikia žinomumą, Europos Parlamento rinkimai – šansas pakliūti į gerai apmokamą 5 metų postą Briuselyje, o jei ten nepavyksta pakliūti, lieka Seimo rinkimai. D. Žalimas pasakė, kad eis į prezidento rinkimus, o po to į Europos Parlamentą. 

Leiskite palyginti, žmogus, ieškodamas darbo, siunčia savo laiškus šimtui darbdavių, o kažkuris užkimba arba neužkimba“, – politikų kandidatavimą su darbu lygino V. Dumbliauskas.

D. Žalimo galimybės rinkimuose – menkos?

Laidoje V. Dumbliauskas kalbėdamas apie D. Žalimo, kandidato į prezidentus ir Europos Parlamento rinkimus, atskleidė, kad daugelis rinkėjų nemato jo kaip stipraus kandidato. 

„Tie, kurie matė D. Žalimą kaip stiprų kandidatą, jų matymas baigėsi, kai jis paskelbė, kad dalyvaus ir Europos Parlamento rinkimuose. Klausimas, ar ištikimiausi Laisvės partijos šalininkai balsuos už D. Žalimą vienuose ir kituose rinkimuose. Tokių tikriausiai bus, bet labai nedaug“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Vyras taip pat pabrėžė, kad prezidento rinkimuose D. Žalimui galimybių nėra daug, o jo kaip kandidato atsiradimas mažina premjerės Ingridos Šimonytės galimybes, nes tai yra dešinysis elektoratas.

„Jis paims kažkokią dalį dešiniojo elektorato, kurio dalis balsų atitektų I. Šimonytei. Premjerė turėtų daugiau šansų patekti į kitą turą, o D. Žalimas tų balsų dabar tikrai kažkiek atims“, – sakė docentas.

V. Valentinavičius teigė, kad D. Žalimas galvoja, kad jis yra žvaigždė, bet daugelis žino, kad jis yra tik kviestinė žvaigždė. 

Sukritikavo prezidentą

V. Dumbliauskas taip pat pabrėžė, kad politikai savo pažadais dažnai būna nesąžiningi. 

„Prezidentas tvirtina, kad jis pakėlė pensijas ir jas toliau kels, nors realiai tai daro Vyriausybė. Rinkėjų užduotis yra pajudinti smegenis ir suprasti, kad tai yra nesąžiningas elgesys ir bausti atitinkamu balsavimu. Politikai daugiau galvoja apie asmeninius interesus nei apie partijos interesus“, – tvirtino jis. 

Anot docento, Lietuvoje partinė sistema yra silpna, o populistai politikai, kaip yra įprasta, pirmiausia iškelia save.

„Politikai pabrėžia savo nepartiškumą, kaip ir pats Gitanas Nausėda – „aš esu geresnis, nes aš esu nepartinis“. Kiekvieną kartą, kai politikas iškelia save virš partijos, jis yra „pakrapštymas“ demokratijos pamatų. Normaliai parlamentinei demokratijai reikalingos stiprios partijos, stiprus parlamentas“, – teigė V. Dumbliauskas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder