Auganti infliacija skatina investuoti į auksą: ekonomistai pažymi, kad ši alternatyva leidžia sutaupyti, o ne užsidirbti
Vis dėlto ekonomistai pažymi, kad aukso, kaip ir kitų paklausos ir pasiūlos veikiamų prekių, kaina yra svyruojanti bei galinti nuvertėti, todėl investavimas į šį metalą gali leisti pirmiausiai išsaugoti turimų rezervų vertę, o ne papildomai užsidirbti iš perpardavimo.
Prekyba tauriaisiais metalais ir brangakmeniais užsiimančio „Nacionalinio aukso banko“ atstovė Jurgita Lunskutė pažymi, kad sparčiai augančios vartotojų prekių kainos tėra viena iš priežasčių, kodėl šalies gyventojai šiuo metu domisi investiciniu auksu.
„Aukštos nekilnojamojo turto, akcijų kainos, mažos palūkanos ir, žinoma, spartėjanti infliacija bei didėjantis nesaugumo jausmas stebint tarptautinę padėtį, didina žmonių nenorą laikyti savo santaupas valiutos pavidalu. Dėl visų šių aplinkybių žmonių susidomėjimas investiciniu auksu yra ženkliai padidėjęs“, – Eltai teigė E. Lunskutė.
„Aukso kaina neramiais laikais dažniausiai kildavo, tad ir dabar didelė dalis ekonomistų prognozuoja kainos kilimą, kuri kol kas nėra pasiekusi aukštumų“, – tikino ji.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas sutinka, kad neapibrėžtumo laikotarpiu žmonių pasitikėjimas valiutomis ima menkti, o tai gali sukurti paskatas aukso, kuris pasirenkamas alternatyva, kainos augimui. Visgi jis taip pat pažymi, kad šis metalas tėra viena iš alternatyvų, siekiant išsaugoti savo turto vertę.
„Visada stambesnių, gilesnių krizių laikotarpiais krenta pasitikėjimas nacionaline valiuta, šiuo atveju mes turime multinacionalinę valiutą, ir ieškoma alternatyvių būdų, kaip išsaugoti savo pajėgumą įsigyti reikiamus dalykus, kai ta krizė praeis. Alternatyvus būdas, be jokios abejonės, būna auksas, bet yra ir kitų. Tarkime, 2008-2012 metų krizė parodė tą įvairovę. Pavyzdžiui, net Lietuvos verslininkai pirkdavo tokius dalykus, kaip vynuogynai Prancūzijoje, taip pat investicijos į meno kūrinius. Tačiau auksas, be jokios abejonės, išlieka pagrindinė priemonė, į kurią investuojama esant krizei ir nepasitikėjimui valiuta“, – aiškino A. Dužinskas.
Nors „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad į auksą tradiciškai žiūrima, kaip į apsisaugoti nuo kainų augimo ir geopolitinių sukrėtimų tinkamą priemonę, tačiau atsargiai vertina galimybes, kad šio tauriojo metalo kaina ateityje ims augti dar labiau.
„Tai laikoma užuovėja didelių problemų kontekste. Investuotojai dažniau pasirenka auksą, ar bent jau didesnę dalį savo investicijų nukreipia į auksą. Tikrai nepulčiau prognozuoti, kad jis toliau ateityje brangs. Jis turi ir trūkumų, kaip investicinė priemonė. Neuždirba jokios grąžos, o jeigu, pavyzdžiui, ateityje kiltų palūkanų normos įvairiose šalyse, ką mes jau matome dabar, tai alternatyvūs aktyvai, obligacijos pasiūlys galimai didesnę grąžą nei auksas, kuris pats savaime jokių pinigų srautų negeneruoja – nei dividendų, nei palūkanų“, – tvirtino N. Mačiulis.
N. Mačiulis: neskubėčiau prognozuoti, kad auksas brangs
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, auksas kaip ir kitos investicinės priemonės vis tiek išlieka rizikingos, kadangi visuomet išlieka tikimybė, kad šio metalo kaina taip pat gali mažėti. Jis pažymi, kad tiek spalvotųjų metalų, tiek kriptovaliutų, nekilnojamojo turto, brangakmenių ar akcijų nederėtų laikyti finansiniais instrumentais, kurie turėtų labai patraukti grąžos ir rizikos santykį.
„Visur yra rizika. Auksas, kad ir kaip jis būtų pristatomas, irgi yra rizikingas aktyvas, nes mes ir praeityje esame matę periodų, kuomet auksas be labai rimtos priežasties gali greitai ir ženkliai atpigti. Pavyzdžiui, jeigu kažkurie centriniai bankai, kurie turi didelius aukso rezervus, nusprendžia sumažinti tą rezervų dalį, parduodami auksą ir pakeisdami jį kitokiais aktyvais. Tai vien dėl to, kad dabar yra padidėjusi infliacija, didesnio geopolitinio neapibrėžtumo kontekstas, aš neskubėčiau prognozuoti, kad auksas brangs. Nors tokio scenarijaus tikimybė turbūt yra padidėjusi“, – sakė N. Mačiulis.
Panašios pozicijos laikosi ir R. Dužinskas, pažymintis, kad nuolatinė aukso kainos kilimo tendencija buvo pastebima iki atsisakius aukso standarto, tačiau šiuo metu šis metalas yra prekė, kurią tapačiai veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai. Todėl, pasak MRU docento, laikytis pozicijos, kad auksas yra „niekad neprapuolanti“ investicija – negalima.
„Žmonės kartais klysta, laikydami, kad auksas niekada nepigs, o tiktai brangs, turint mintyje jo savybes kaip nedegumas, nepelijimas ir panašiai. Tačiau tokie teiginiai, kad aukso vertė nesikeičia arba ji tik didėja, yra gerokai archajiški. Tai buvo būdinga vadinamuoju aukso devizo laikotarpiu, iki kol buvo panaikinta aukso sąsaja su JAV doleriu, o JAV doleris surištas su kitų šalių valiutomis“, – aiškino jis.
R. Dužinskas: jeigu aukso kaina nekris drastiškai – jis gali atlikti turto išsaugojimo funkciją
Tačiau MRU ekonomistas mano, kad diskusija dėl galimybių investuoti į auksą yra savalaikė, kadangi tiek JAV, tiek Europoje pastebima infliacija ir pigių pinigų politikos nulemtas valiutų nuvertėjimas gali sukelti nemenkų bėdų.
„Dabartiniu metu kol kas sujudimo rinkose, kaip buvo 2008-2012 metais, dar nėra. Tokio bėgimo nuo pinigų ir nerimastingų lūkesčių, kurie buvo tuomet, aš ir kiti analitikai Vakarų pasaulyje dar nepastebi. Bet, matyt, kad tai ne už kalnų“, – prognozuoja docentas.
Todėl jis sutinka, kad auksas, jeigu jo kaina ir toliau išsilaikys bent jau dabartiniame lygyje, gali padėti išsaugoti gyventojų santaupas.
„Auksas gali atlikti turto išsaugojimo funkciją, jeigu jo kaina nekris drastiškai, radikaliai. Tai būtų matuojama dviženkliais ar dar didesniais procentais“, – mano R. Dužinskas.
Tai, kad investiciniu auksu daugiausiai domisi savo turto vertės išsaugojimu, o ne siekiu greitai užsidirbti suinteresuoti gyventojai, sako pastebinti ir „Nacionalinio aukso banko“ atstovė.
„Didesnė dalis šiuo metu perka investicinį auksą norėdami išsaugoti turimas santaupas, kadangi baiminasi tiek didelės infliacijos, tiek nerimą kelia nestabili tarptautinė padėtis pasaulyje“, – tikino J. Lunskutė.
Visgi N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad į jokią priemonę nereikėtų skubėti investuoti, o verčiau susikoncentruoti į savo santaupų paskirstymą į įvairius taupymo ar investavimo šaltinius.
„Auksas gali būti naudojamas kaip diversifikavimo instrumentas. Greta kitų aktyvų portfelyje gali būti ir aukso, bet tai retai galėtų ir turėtų būti vienas dominuojantis aktyvas. Turbūt nėra tokios ekonominės ir politinės aplinkos, kuriai reikėtų suteikti perteklinį svorį“, – tvirtino jis.
„Turėkime mintyje, kad naujoji karta randa alternatyvų auksui. Randa skaitmeninį auksą, įvairiausias kriptovaliutas, į jas žiūri kaip į saugesnes, modernesnes, įdomesnes taupymo priemones. Aš manau, kad jie visi nudegs nuo to skaitmeninio aukso, jau daugelis dabar dega ir prarado savo santaupas. Vėlgi ir pats auksas turi ir kitų alternatyvų ir nėra vienintelė priemonė apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo“, – įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas.
Rašyti komentarą