Ar Vilniui reikia ketvirtos krepšinio arenos ir kas už ją mokės?

Šiuo metu dviejose arenose namų rungtynes žaidžiantys „Wolves“ ir „Ryto“ krepšinio klubai nesugeba užpildyti visų žiūrovų vietų – komandų gerbėjų akivaizdžiai mažiau nei vietų salėse. 

„Wolves“ savininkai žengė logišką žingsnį ir klubo poreikiams planuoja statyti beveik 10 kartų mažesnę treniruočių salę, kuri tarnaus ir kaip arena. 

O „Rytui“ Vilniaus valdžia užsimojo statyti visiškai naują ir dvigubai didesnę areną. 

Ir kodėl namų arena privačiam klubui bus statoma savivaldybės ir valstybės lėšomis? 

Tokie ar panašūs klausimai, paviešinus naujausius sostinės valdžios planus, pagrįstai kyla kituose miestuose gyvenantiems krepšinio aistruoliams ar žmonėms, kuriems ši sporto šaka neįdomi. 

Statys naują areną 

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja ne tik indeksuoti Nacionalinio stadiono kainą, bet ir statyti Vilniaus daugiafunkcio centro Koncesijos sutartyje nenumatytą objektą. 

Naujo koncesininko bendrovės „Hanner“ ir Daugiafunkcio komplekso indeksavimo schemai pristatyti skirtame renginyje Vilniaus meras Valdas Benkunskas pranešė apie planus atlikti du naujus pirkimus. 

Pirmuoju būtų perkamos papildomos 3 tūkst. vietų stadione jį išplečiant nuo 15 tūkst. iki 18 tūkst. vietų. 

Antruoju pirkimu būtų perdaromas sporto centras „įrengiant universalią areną, tinkamą kultūros ir sporto renginiams“. 

Šiuo metu galiojančioje Koncesijos sutartyje sporto centre numatytos 6 krepšinio treniruočių aikštės. Pagal mero pristatytą planą centre liktų 2 aikštelės, o vietoje likusių 4 numatoma statyti „vieną didelę universalią salę su 5 tūkst. vietų tribūnomis žiūrovams“.

Nors oficialiai naujoji salė pristatoma kaip universalus įrenginys, kuriame vyks kultūros ir sporto renginiai, neoficialiai kalbama ir neslepiama, kad ji bus kaip „Ryto“ namų arena. 

Klubo rėmėjai socialinėje erdvėje jau džiūgauja, kad jų mylima komanda pagaliau turės tinkamą ir didelę namų areną.

Vilniaus politikai būsimą statinį Daugiafunkciame komplekse taip pat vadina tiesiog „Ryto“ arena. 

Nesurenka žiūrovų 

Šiuo metu privatus „Ryto“ klubas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) namų rungtynes žaidžia Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje „Jeep“ arenoje. 

Sostinės Ozo g. įsikūrusią areną Vilniaus savivaldybės iš su verslininkais Kenstavičiais susijusios UAB „Saulės kopos“ įsigijo 2021 m. pabaigoje už 3,6 mln. eurų. 

2005 m. pastatyta ir 2014 m. kapitališkai suremontuota „Jeep“ arena atitinka LKL ir FIBA reikalavimus. 

Tačiau palyginti nedidelė, 2500 vietų turinti arena per krepšinio rungtynes ne visada užpildoma. LKL mačai neretai vyksta pustuštėje salėje. 

Antai 2023–2024 metų LKL sezono rungtynėse tarp „Ryto“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ susirinko 1,5 tūkst. sirgalių. „Ryto“ ir „Gargždų“ varžybas stebėjo 1,6 tūkst., o „Ryto“ ir „Šiaulių“ – 1,9 tūkst. aistruolių. 

„Ryto“ namų rungtynės su LKL senbuviais Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ ir Klaipėdos „Neptūnu“ į „Jeep“ areną pritraukė atitinkamai 2,3 tūkst. ir 2,1 tūkst. gerbėjų, bet 2,5 tūkst. vietų krepšinio sirgaliai vis tiek neužpildė. 

Šalia „Jeep“ arenos esanti 10 000 vietų „Avia Solutions Group“ (ASG) arena yra verslininkui Gediminui Žiemeliui priklausančio kito Vilniaus krepšinio klubo „Wolves“ namų arena.

ASG arenoje „Rytas“ žaidžia LKL namų rungtynes su stipriausiais klubais – „Žalgiriu“, „Wolves“, „Lietkabeliu“. Į jas šį sezoną rinkdavosi nuo 6,6 tūkst. iki 8,8 tūkst. sirgalių, taigi krepšinio gerbėjai visų vietų arenoje neišpirko. 

Statys trečią areną

Be „Jeep“ ir ASG arenų, Vilniuje gretai atsiras trečia krepšinio arena. 

Turtingiausias Lietuvos verslininkas G. Žiemelis nuosavam klubui planuoja statyti naują salę netoli Vilniaus oro uosto Dariaus ir Girėno g. esančiame „AeroCity“ miestelyje. 

„Wolves“ krepšinio klubo treniruočių namuose planuojama įrengti 1200 vietų žiūrovams.

Naujos salės su vietomis krepšinio aistruoliams poreikį klubo vadovai aiškina tuo, kad ASG arena per daug užimta: joje per metus vyksta apie 150 renginių – beveik po renginį kas antrą dieną. 

ASG arenoje dar maždaug 50 tarptautinių rungtynių per sezoną žaidžia abu profesionalūs sostinės krepšinio klubai – „Wolves“ Europos taurėje, „Rytas“ Čempionų lygoje. 

Ketvirta nereikalinga 

Taigi, ar Vilniui reikalinga ketvirta krepšinio arena? Į tokį Alfa.lt klausimą Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas atsakė trumpai: „Ne.“ 

Buvęs sostinės meras prisipažino, kad jam būtų labai įdomu sužinoti, kas savivaldybėje priėmė sprendimą šalia Nacionalinio stadiono statyti Universalią areną. 

„Mes netgi parašėme raštą merui, kad paaiškintų, kas priėmė sprendimą, kad Vilniuje reikia dar vienos 5000 vietų krepšinio arenos. Ir kuo motyvuotas sprendimas išleisti dešimtis milijonų eurų. Reikia turėti omenyje ne tik pastatymo, bet ir operavimo kaštus, kurie guls ant miesto biudžeto“, – pastebėjo A. Zuokas. 

Pasak jo, „Jeep“ areną šiandien miestas irgi realiai išlaiko per subsidiją, duodamą krepšinio klubui. 

„Papildomos arenos tikrai nereikia. Čia tik privačių žmonių susitarimas su meru, kas, mano manymu, yra aukščiausio lygio korupcija. Ir net neabejoju, kad šita dalis bus nagrinėjama prokurorų ir specialiųjų tarnybų“, – teigė A. Zuokas.

Neatsakyti klausimai 

Vilniaus daugiafunkcis kompleksas su Nacionaliniu stadionu finansuojamas Vyriausybės ir savivaldybės lėšomis. 

Todėl kitų miestų krepšinio aistruoliams ar žmonėms, kuriems ši sporto šaka neįdomi, gali kilti klausimas, kodėl „Rytui“ (kaip kalbama) skirta arena finansuojama visų vilniečių ir valstybės lėšomis. 

Šiuo atveju verslininkui G. Žiemeliui, savo pinigais statančiam areną nuosavam krepšinio klubui, niekas priekaištų neturi. 

Bet Vilniaus mero ir savivaldybės pristatyti planai finansuoti privataus krepšinio klubo namų areną kelia rimtų abejonių dėl finansavimo skaidrumo. 

„Ką daro privatūs investuotojai, tai yra jų atsakomybė ir jų rizika“, – keblią situaciją komentavo A. Zuokas. 

Politikas tikino, kad šiandien Vilniui reikia ne ketvirtos arenos, o kuo daugiau daugiafunkcių treniruočių aikščių, kad įvairūs sporto klubai, kurių mieste daug, galėtų treniruoti jaunąją kartą. 

Toks kadaise esą buvo, bet paskui išnyko Šarūno Marčiulionio centras Žirmūnuose, kuriame buvo įrengtos 6 krepšinio aikštės. 

„Tokio lygio objektas ir buvo planuojamas ant Šeškinės kalno. Dabar jį paversti arena ir susitarus atiduoti privatiems „Ryto“ klubo savininkams? Sunku net įsivaizduoti, kokio lygio čia yra susitarimai“, – prisipažino A. Zuokas. 

Politiko nuomone, labai sudėtinga ir atskirti lėšas, kuriomis lėšomis būtų finansuojama ši arena, kadangi dalį Daugiafunkcio centro finansuoja valstybė, o dalį – Vilniaus miesto savivaldybė. 

„Daugiafunkcio sporto centras, kuriame būtų šešios krepšinio aikštelės, tinklinio ir rankinio aikštės, sumažėja, jų sąskaita atsiranda 5000 vietų krepšinio salė. Tam pagal paskaičiavimus papildomai reikėtų apie 5–7 mln. eurų investicijų. Be to, šiuo metu dar nėra projekto, net nėra ką ir kaip skaičiuoti. Klausimas, ar nereikės vėl grįžti ir peržiūrėti kainos“, – svarstė A. Zuokas. 

Buvusio Vilniaus mero nuomone, tokie pokyčiai iš esmės panaikina Koncesijos sutartį, nes „sutartyje pasikeitė viskas, dėl ko buvo skelbiami viešieji konkursai“. 

„Manau, kad tokie pokyčiai nelabai įmanomi pagal esamą sutartį. Laukiame kūrybiškų pasiūlymų, kaip meras bandys apeiti konkursą ir Koncesijos įstatymą. Tada bus galima vertinti grynai iš teisinių pozicijų. Mano vertinimu, daug žmonių yra suklaidinti, įskaitant ir patį merą, kuris, matyt, nelabai gaudosi“, – įtaria A. Zuokas. 

Meras V. Benkunskas teigė, kad savivaldybės du nauji „pirkimai“ – Nacionalinio stadiono 3000 vietų praplėtimas ir 5000 vietų universalios arenos pastatymas – miestui papildomai kainuos daugiau apie 10 mln. eurų. 

A. Zuokas spėja, kad vietos stadione kainuotų apie 4 mln. eurų, o krepšinio arena – 5–6 mln. eurų. 

Vilniaus miesto savivaldybės meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius Adomas Bužinskas į Alfa.lt klausimus neatsakė. Jeigu atsakymus gausime, straipsnį papildysime. 

Atsakė į savo klausimus 

Pasirodžius Alfa.lt straipsniui, V. Benkunskas išplatino pranešimą, kuriame pats sau užduoda klausimus ir pateikia „10 svarbiausių atsakymų apie daugiafunkcį kompleksą“.

Pranešime meras pasakoja ir apie universalią areną ir jos poreikį, bet nė žodžiu neužsimena apie plačiai svarstomą scenarijų, kad būsimas statinys bus naudojamas kaip „Ryto“ namų arena. 

„Vilniui labai trūksta universalios vidutinio dydžio erdvės sporto ir kultūros renginiams. „Jeep“ arena talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, „Compensa“ koncertų salė – 2–3 tūkst. žmonių, o „Avia Solutions Group“ arena – 10–13,5 tūkst. žiūrovų. Sporto centre numatoma universali arena turėtų 5050 vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą, joje galėtų vykti tiek įvairios sporto varžybos, tiek kultūros renginiai“, – teigia V. Benkunskas. 

Pasak mero, įrengus universalią areną sporto centre, objekte išliktų treniruočių aikščių kompleksas: dvi krepšinio treniruočių aikštės vietoje šešių, rankinio aikštė, bokso ir imtynių salė, sportinės ir meninės gimnastikos salės. 

V. Benkunsko teigimu, krepšinio treniruočių aikščių paklausą planuojama kompensuoti vykdant tokių aikščių plėtrą mažesniuose sklypuose, kur negalimas didesnio, renginiams pritaikomo objekto įrengimas.