Anušauskas įvertino diskusijas dėl vokiečių brigados: kartais reikia spustelėti, kartais reikia spaudimą atleisti

Atsakingoms grandims nesutariant, kaip reikėtų interpretuoti Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento komunikatą dėl brigados, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina kiekvienam daryti savo darbus ir, siekiant užsibrėžtų tikslų, nepamiršti kompromisu grįstos diplomatijos.

„Darykime kiekvienas savo darbus ir tikrai pasieksime bendrą, gerą rezultatą, kuris bus reikšmingas Lietuvos valstybės saugumui. Ne visada tai, ką mes nubrėžiame kaip savo lūkesčius, gali pasiteisinti. Tokia jau yra diplomatija. Visame kame mes turime surasti ir kompromisus, ir bendrą vardiklį.

Kartais reikia spustelėti, kartais reikia spaudimą atleisti. Čia ir yra ta tikroji diplomatija. Ir, aš manau, kad mūsų institucijos, kartais ir padiskutuodamos aštriau, pasieks bendrą rezultatą. Svarbiausia nenustoti dirbti, siekti tikslo, kuris yra iškeltas“, – Eltai sakė A. Anušauskas.

Pats ministras teigė nenorįs veltis į kilusias diskusijas dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje. Visgi, akcentavo jis, nepaisant viešojoje erdvėje pasigirstančių kritinių nuostatų, jis jau dabar įžvelgia teigiamų ženklų Vokietijos pusėje. 

„Aš pats daug šioje srityje nekomentuoju, bet aš matau pozityvius poslinkius ir Vokietijos pusėje“, – sakė A. Anušaukas.

Ne itin nusiteikęs jis buvo vertinti opozicijos kritiką. Dešiniųjų oponentų manymu, šioje istorijoje nebeaišku, kas vadovauja Krašto apsaugos ministerijai: konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ar pats A. Anušauskas.

„Niekaip aš tokių pasakymų nevertinsiu. Opozicijos pareiškimus aš palieku opozicijai. Ji gali daryti bet kokius pareikšimus“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.

Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada.

Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.

„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – praėjusios savaitės ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.