5 mitai apie investavimą ir kaupimą senatvei

Tam, kad gyvenimo kokybė pensijoje nesumažėtų drastiškai, gyventojams rekomenduojama kaupti ir investuoti – savarankiškai arba per III pensijų pakopą, kurią sudaro gyvybės draudimas ir III pakopos pensijų fondai.

Kaupimą ir investavimą per juos vis dar lydi nemažai mitų, penkis dažniausius iš jų aptarsime.

1 mitas. Norint investuoti reikia turėti specialių žinių

Tiesa, kad finansinio raštingumo lygis mūsų šalyje dar gana žemas, ir tik nedaugelis gyventojų turi pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai valdyti savo investicijas.

Nemaža dalis žmonių, net suprasdami, kad kapitalą senatvei kaupti būtina, nesiryžta pradėti, nes neišmano, kaip tai veikia.

Pirmą žingsnį į savarankiško kaupimo ir investavimo pasaulį galima žengti per gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus, kurie pirmiausia yra skirti būtent tiems žmonėms, kurie nėra įsigilinę į savarankiško investavimo subtilybes ir neturi specialių investavimo žinių bei didesnės investavimo praktikos.

Padrąsinti turėtų ir tas faktas, kad kaupiamojo gyvybės draudimo atveju gyvybės draudimo bendrovės privalo atlikti kliento poreikių ir finansinių galimybių vertinimą, kuris yra griežtai reglamentuotas.

2 mitas. Investuoja tik turtingieji

Nemaža dalis žmonių mano, kad, norint investuoti, tam reikia skirti daug pinigų. Žinoma, jeigu norime šiandien gyventi iš palūkanų, investicijos turi būti didelės, tačiau, siekiant sukaupti „pagalvę" senatvei, galima pradėti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.

Dauguma gyventojų, kurie kaupia per gyvybės draudimą ar III pakopos pensijų fondus, nėra turtuoliai, o vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyvybės draudimo įmokoms dažniausiai pasinaudoja tie gyvybės draudimo įmokas mokėję gyventojai, kurie uždirba iki 2 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį.

Jau vien ši suma rodo, kad per gyvybės draudimą dažniausiai kaupia vidutinis Lietuvos gyventojas, kuris nesiryžta pradėti investuoti savarankiškai, tačiau supranta, kad kapitalą oresnei senatvei kaupti būtina.

3 mitas. Rinkoms krintant geriau atsitraukti

Per ilgą laiką finansų rinkos neišvengiamai patiria didesnių ar mažesnių kritimų, kurie mažiau patyrusius investuotojus gąsdina. Vertybiniams popieriams pingant, baiminantis dėl sukauptų lėšų, jiems neretai kyla noras atsitraukti – parduoti akcijas arba pasirinkti konservatyvesnes investavimo kryptis.

Gyvybės draudimo įmonių asociacijos specialistai pataria neskubėti ir, priimant sprendimus dėl optimalaus investavimo, atsižvelgti į tai, kiek dar laiko ketinama investuoti ir kiek laiko liko iki pensijos.

Ketinant kaupti dar ne vienus metus ir jeigu pensija dar toli, pasirinktos investavimo strategijos geriau nekeisti.

Rinkoms krintant pigiau nupirkti vertybiniai popieriai rinkoms atsigavus auga sparčiau nei įsigyti augimo periodu, todėl gyvybės draudimo bendrovėms pavyksta uždirbti savo klientams didesnę grąžą.

4 mitas. Gyvybės draudimo išmokos apmokestinamos GPM

Ilgalaikį kaupimą pensijai, vaikų ateičiai per gyvybės draudimą skatina ir valstybė, todėl gyvybės draudimo išmokos, mokamos pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba išsiimant sukauptas lėšas anksčiau termino, neapmokestinamos GPM šiais atvejais:

jei kaupiama pensijai ne mažiau kaip 5 metus ir sukauptos lėšos išsiimamos likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos;

jei kaupiama vaikų ateičiai ne mažiau kaip 10 metų ir išmoką gauna asmuo, jaunesnis nei 26 metų;

jei kaupiama ne mažiau kaip 5 metus ir išmoką gauna ne didesnį kaip 40 proc. darbingumą lygį turintis asmuo.

Tačiau tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pensijai kaupiamas lėšas dėl nenumatytų aplinkybių tenka išsiimti anksčiau, nei ateina pensinis amžius, ir gyventojas yra pasinaudojęs valstybės taikoma GPM lengvata gyvybės draudimo įmokoms, pabaigęs sutartį jis turi sugrąžinti GPM atgal valstybei, nes gaunama išmoka apmokestinama pasinaudotos lengvatos apimtimi.

5 mitas. Kartą sudarius sutartį, jos sąlygų daugiau keisti negalima

Tiesa, kad keisti galima ne visas gyvybės draudimo sutarties sąlygas. Ką galima keisti, svarbu išsiaiškinti prieš pasirašant sutartį.

Tačiau, laikui bėgant, kinta žmonių gyvenimo situacijos ir poreikiai, pavyzdžiui, susilaukus vaikų norima kaupti papildomai vaikų ateičiai. Galima keisti ir rizikas bei jų dydžius.

Pasikeitusius poreikius rekomenduotina aptarti kasmetinio susitikimo metu su savo asmeninių finansų konsultantu.