Lietuva - vėl tarp lyderių iš blogosios pusės

Pasirodo, kaip ir dėl prekių paslaugų kainų, taip ir bankiniame sektoriuje lyderiaujame dėl to, kad pas mus veikiančių verslininkų apetitas yra didžiausias.

Lietuva kartu su Latvija nepalieka pirmųjų pozicijų didžiausių būsto paskolų palūkanų „reitingų" lentelėje.

Euro zonoje balandį palūkanų vidurkis siekė 3,48 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje viršijo 5 proc. Ir vien dėl mažos rinkos tikrai niekas neapkaltins, nes, pavyzdžiui, dar mažesnėje Maltoje palūkanos tesiekė 2,25 proc. - ji yra malonioje paskutinėje vietoje.

Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms" priminė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausios palūkanos buvo Lietuvoje - 4,4 proc.

„O paskolų prieinamumas smulkiam ir vidutiniam verslui buvo mažiausias irgi Lietuvoje. Tai reiškia, kad pas mus veikiantys bankai pradėjo užsidėti didesnes maržas.

Pasižiūrėkime, ką skelbia Europos centrinis bankas (ECB): kad per pandeminį laikotarpį pinigų emisijos Lietuvos rinkoje buvo vienos didžiausių visoje euro zonoje. Per 2020-2021 m. grynųjų pinigų apimtis Lietuvoje padidėjo 36 proc.

JAV ekonomistas Miltonas Fridmanas (Milton Friedman) ekonomikos Nobelio premiją yra gavęs, nes „išrado", kad pinigų kiekis yra tiesiogiai susijęs su infliacija.

Ypač tų pinigų, kurie nėra padengti prekėmis bei paslaugomis. Mes dabar ir vargstame dėl to pinigų kiekio išauginimo.

O pas mus veikiantys komerciniai bankai pasinaudojo tuo pinigų pertekliumi ir padidino palūkanas daugiau nei kitų šalių bankai", - konstatavo A.Butkevičius.

Finansų analitikas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas „Vakaro žinioms" dėstė, kad tai, ką nustato ECB, automatiškai nereiškia, kad visi komerciniai bankai į tai vienodai reaguoja, nes tai nėra privaloma.

Vienas iš rodiklių, per kurį ateina poveikis komercinių bankų taikomoms palūkanoms, yra tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos.

Jos tampriau susijusios su palūkanomis, taikomomis bankų klientams.

„Tačiau kai kurie elementai skiriasi dėl tam tikrų tradicijų, įpročių euro zonos šalyse, dėl skirtingo komercinių bankų reguliavimo, priežiūros. Vakarų šalyse dėl tradicinių bei tam tikrų reguliacinių priemonių gerokai labiau paplitusios paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis, nes jos yra mažiau pavojingos būsto paskolų gavėjams.

Taip, kai kada jos gali būti didesnės nei kintamos, bet ilgainiui per visą paskolos laikotarpį, kuris neretai būna keliasdešimt metų, viskas išsilygina. Tačiau prognozės, įmokų dydžio pastovumas paskolų gavėjams yra priimtinesnis.

Čia galime palyginti su elektros kainomis. Kai kas liberalizavus rinką nori pastovumo ir renkasi fiksuotas kainas, nors jos kartais gali būti didesnės, bet kartais ir mažesnės.

Lietuvoje vyrauja požiūris, kad skandinaviški bankai yra socialiai atsakingi, nors iš tikrųjų taip nėra, todėl dažniausiai renkamasi kintamas palūkanas, tikintis, kad jos smarkiai nebus didinamos", - dėstė S. Jakeliūnas.

Pasak finansų analitiko, verslo atstovų aiškinimas, esą Lietuvoje palūkanos vienos didžiausių dėl to, kad rinka yra maža, yra primityvus ir neįtikinantis.

„Bankų paslaugos ir ypač būsto paskolų rinka turi būti aiškiai reglamentuojama ir reguliuojama.

Pas mus, deja, tas reguliavimas nėra pakankamas.

Palūkanų didėjimas per tam tikrą laiką gali sukelti būsto kainų mažėjimą - jei sulėtėtų statybų rinka, prisidėtų kiti ekonominiai veiksniai, tokie, kaip didėjanti infliacija ir nedarbas.

Tada yra rizika, kad įkeisto turto vertė gali imti žemėti, kaip buvo 2009-2010 m., o tai sukeltų problemų bankų skolininkams.

Bei sukeltų neigiamų veiksnių visai ekonomikai", - reziumavo S. Jakeliūnas.