Komunalinių atliekų deginimo likučius - pelenus ir šlaką siūloma priskirti prie pavojingų atliekų

Gyventojams vis dar nesudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti pirminėje jų susidarymo vietoje, depozito sistema dėl nežinomų priežasčių neplečiama. Motyvacijos geriau tvarkyti buityje susidarančias atliekas trūksta ir patiems gyventojams.

2013 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji termofikacinė jėgainė „Fortum Klaipėda“, kurioje buvo pradėtos deginti komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia net keletas termofikacinių jėgainių. Deginamų atliekų kiekiai vis didėja. Palaipsniui buvo atsisakyta biokuro.

Atliekų deginimo metu įrenginiuose susidaro pelenai ir šlakas, kurių tvarkymą reglamentuoja Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai. Šiuo metu nėra reglamentuota, kokiai medžiagų grupei priskirti vertinti komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlaką). Todėl susidaro situacijos, kai komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai kaupiami ir sandėliuojami prie gyvenamųjų namų nesilaikant nei sanitarinių apsaugos zonų, nei kitų reikalavimų. Taip nutiko ir šalia Klaipėdos esančio Šimkų kaimo gyventojams - vieną dieną pamatė į kaimynystėje esantį sklypą riedančius sunkvežimius su neaiškia medžiaga. Vėliau paaiškėjo, kad greta esančiame sklype buvo supilti pelenai ir šlakas, kurie susidaro atliekų deginimo proceso metu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto APF KTI Automobilių kelių mokslo laboratorija atliko komunalinių atliekų deginimo pelenų (šlako) mišinio cheminės sudėties tyrimą ir nustatė, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.

Šiuo metu nėra reglamentuota, kokiai medžiagų grupei priskirti komunalinių atliekų deginimo likučius (pelenus ir šlaką).

Atsižvelgusi į Klaipėdos krašto bendruomenių prašymus Seime įregistravau Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūliau atliekų deginimo metu atliekų deginimo įrenginiuose susidariusius pelenus ir šlaką pripažinti pavojingomis atliekomis.

Priėmus siūlomas pataisas, komunalinių atliekų deginimo likučiai (pelenai ir šlakas) būtų tvarkomi taip pat, kaip ir kitos atliekos, tai yra šioms medžiagoms tvarkyti reikėtų turėti taršos leidimą ir todėl įmonės negalėtų kaupti, tvarkyti, perdirbti šių atliekų neturėdamos leidimo ir nesuderinusios su visuomene.

Gaila, tačiau Seimas nepalaikė mano pasiūlymo. Labai tikiuosi, kad ateityje vis didesnių iššūkių keliantis atliekų deginimo likučių tvarkymas bus griežtinamas. Šiuo metu rengiamos Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo taisyklės.

Aplinkos ministerija siūlo leisti apdorotus pelenus ir šlaką naudoti kaip statybinę medžiagą ar jos pakaitalą (keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams, sąvartynams įrengti ir pan.).

Aš žiūriu skeptiškai į tokius ministerijos planus.

Susidaro situacijos, kai komunalinių atliekų deginimo proceso likučiai kaupiami ir sandėliuojami prie gyvenamųjų namų nesilaikant nei sanitarinių apsaugos zonų, nei kitų reikalavimų.

Publikacija bus apmokėta iš Seimo narės Ligitos Girskienės parlamentinei veiklai skirtų lėšų