Klaipėdos uoste duotas startas kurti infrastruktūrą, būtiną vėjo jėgainių parkui jūroje

Klaipėdos uostas, planuojant Baltijos jūroje pastatytas maždaug 700 MW vėjo jėgainių parkas, turėtų tapti itin svarbia šiam projektui reikalingų išteklių platforma.

Siekdama plėtoti tvarių energijos išteklių kūrimą ir didinti šalies energetinę nepriklausomybę, Lietuva aktyviai ruošiasi jūrinio vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje.

Pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcija įsipareigoja Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą.

„Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį, kuris svariai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Tai yra realių darbų pradžia, siekiant pritraukti investuotoją į valstybei svarbų energetikos projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje.

Diversifikuoti veiklas bei sudaryti sąlygas uoste tokioms veikloms, kurios kuria didelę pridėtinę vertę yra vienas iš Uosto direkcijos tikslų“, – pabrėžia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. 

Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų.

„Vyriausybės sprendimas Uosto direkcijos vidutinę metinę kapitalo grąžą iš investicijų į vėjo energetikai skirtą infrastruktūrą sumažinti iki 2 procentų leidžia įgyvendinti šią investiciją, neužkraunant didelės naštos būsimiems vėjo jėgainių vystytojams“, – teigia A. Latakas.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Klasco savo ruožtu įsipareigoja įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos bei techniką.

„Statybos jūroje yra sudėtingas projektas. Reikės iškrauti didžiagabaričius krovinius, juos tinkamai sandėliuoti, surinkti, surinktas vėjo jėgaines  transportuoti specialiaisiais laivais į jūrą, kur jos bus pastatomos numatytose vietose.

Manome, kad didžiąją dalį tokių krovimo darbų galėtų atlikti Lietuva per Klaipėdos uostą.

Suprasdami tokio projekto reikšmę Lietuvos bei viso Baltijos regiono energetinei nepriklausomybei, esame pasirengę kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prisidėti prie tokio svarbaus projekto įgyvendinimo“, – sako Vytautas Štumbergas, Klasco generalinis direktorius.