„KN Energies“ svarsto skųsti teismo sprendimą nenagrinėti 21 mln. eurų ieškinį dėl galimos „Naftos grupės“ žalos

Apeliacinis teismas trečiadienį nutarė ieškinio dalį dėl beveik 21 mln. eurų žalos, atsiradusios pasirašius sutartį, suteikiančią įmonei „Naftos grupė“ išskirtinę teisę per bendrovę „Klaipėdos nafta“ (dabar – „KN Energies“) terminalą tiekti vakuuminį gazolį, ir jos pakeitimus, palikti nenagrinėtą.

Šią teismo sprendimą dalį bendrovė „KN Energies“ svarsto apskųsti

„Dėl sprendimo dalies, panaikinančios pirmos instancijos nuosprendžio dalį, galimo apskundimo bendrovės vadovybė spręs tik išsamiai įvertinusi sprendime nurodytus argumentus ir motyvus“, – ketvirtadienį pranešė „KN Energies“. 

Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė, kad didelės apimties ir ypač sudėtingoje „Naftos grupė“ turto pasisavinimo byloje bendrovės akcininkui Arturui Urbučiui, buvusiam įmonės vadovui Antanui Urbučiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės.

Kaip teigiama Apeliacinio teismo pranešime spaudai, šioje didelės apimties ir ypač sudėtingoje bendrovės „Naftos grupė“ turto pasisavinimo ir legalizavimo baudžiamojoje byloje anksčiau buvo priimti du apygardos teismo nuosprendžiai – 2017 m. ir 2021 m.

Jais už didelės vertės UAB „Naftos grupė“ turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, sukčiavimą, valstybės tarnautojui prilyginto asmens papirkimą, kyšio priėmimą, dokumentų klastojimą ir kitus nusikaltimus nuteisti šeši asmenys ir dvi bendrovės.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad abiem pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais nustatytos bendrovės „Naftos grupė“ akcininko Arturo Urbučio ir bendrovės generalinio direktoriaus Antano Urbučio bei įmonės skyriaus vadovės Svetlanos Popovos padarytos nusikalstamos veikos yra tarpusavyje labai susijusios, padarytos beveik tuo pačiu laikotarpiu, bendra tyčia, nusikalstami veiksmai įrodinėjami tais pačiais faktiniais duomenimis, todėl nusikalstamos veikos buvo netinkamai kvalifikuotos kaip atskiros, o ne tęstinės, taip pat buvo netinkamai nustatytos kai kurios nusikaltimų padarymo aplinkybės, padaryta skaičiavimo klaidų.

Apeliacinis teismas, perkvalifikavęs nusikalstamas veikas, įvertinęs nuteistųjų vaidmenį darant nusikaltimus, jų pavojingumą, atsižvelgęs į nuteistųjų atsakomybę švelninančius Baudžiamojo kodekso pakeitimus ir į ilgą baudžiamojo proceso trukmę (vienoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo praėjo 13 metų, nors nuteistieji proceso nevilkino ir jam netrukdė), abu apygardos teismo nuosprendžius pakeitė ir nuteistiesiems paskyrė naujas bausmes.

Teismas pažymėjo, kad Arturas Urbutis buvo pagrindinis nusikalstamų veikų (daugiau nei 12 mln. eurų bendrovės „Naftos grupė“ turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto beveik 11 mln. eurų turto legalizavimo, didelio skaičiaus netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei didelės vertės pelno mokesčio sumokėjimo išvengimo) organizatorius ir koordinatorius.

Be to, kaip nustatė teismas, jis sukurstė Jurgiui Aušrą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, periodiškai bendrovės „Klaipėdos nafta“ direktoriui komercijai Ričardui Milvydui siūlė ir davė daugiau nei 3 mln. eurų kyšį.

Arturui Urbučiui apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 10 921,40 euro baudą, o kyšį paėmusiam R. Milvydui – laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 3 metų (anksčiau jam teismas buvo skyręs 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę).

Antanui Urbučiui, atlikusiam aktyvaus A. Urbučio nurodymų ir nusikaltimų vykdytojo vaidmenį, Apeliacinis teismas paskyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

S. Popovai, bendrininkavusiai įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, tai yra imituojant naftos produktų ekspedijavimo veiklą, pasisavinti didelės vertės bendrovė „Naftos grupė“ priklausantį turtą ir jį legalizuoti, paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams (prokuroras bausmės vykdymo atidėjimo neskundė).

J. Aušrai, veikusiam ne jo vadovaujamos bendrovės „Klaipėdos nafta“, bet įmonįs „Naftos grupė“ interesais (dėl to AB „Klaipėdos nafta“ patyrė beveik 600 tūkst. eurų turtinę žalą), apeliacinės instancijos teismas paskyrė 11 298 eurų baudą, o bankininkui Andrejui Vaičiuliui, teismo pripažintam ne padėjėju, bet J. Aušros kurstytoju piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, – 10 921 euro baudą, t. y. maksimalias baudas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, bendrovei „Naftos grupė“ paskyrė galutinę 941 500 eurų baudą, o bendrovei „Artilona“ – 50 087,80 eurų baudą.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš Arturo ir Antano Urbučių bei S. Popovos konfiskuota beveik 12,5 mln. eurų. Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl daugiau nei 3 mln. eurų konfiskavimo iš R. Milvydo palikta nepakeista.

Teismas taip pat patikslino, kad didesnę nei 2 mln. 300 tūkst. eurų žalą valstybei turės atlyginti bendrovė „Naftos grupė“ ir subsidiariai Arturas Urbutis bei Antanas Urbutis.

Žalą bendrovei ,,Klaipėdos nafta“, kurią Apeliacinis teismas dėl skaičiavimo klaidos sumažino iki 603 tūkst. eurų, turės solidariai atlyginti Arturas Urbutis, A. Vaičiulis, J. Aušra ir bendrovė „Naftos grupė“.

Likusi ieškinio dalis dėl daugiau nei 20 mln. eurų žalos, atsiradusios pasirašius sutartį, suteikiančią įmonei „Naftos grupė“ išskirtinę teisę per bendrovę „Klaipėdos nafta“ terminalą tiekti vakuuminį gazolį, ir jos pakeitimus, palikta nenagrinėta.

Apeliacinis teismas konstatavo, jog nebuvo įrodyta, kad bendrovei „Klaipėdos nafta“ buvo padaryta reali didelė turtinė žala, o Arturo Urbučio, A. Vaičiulio, J. Aušros bei bendrovės „Naftos grupė“ veiksmai, pasirašant minėtos sutarties pakeitimus, neperžengė ūkinės veiklos rizikos ribų (šie asmenys buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo, nes jų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių).

Apeliaciniame teisme ši byla buvo nagrinėjama daugiau nei šešerius metus: byloje buvo paskirtos dvi ilgai trukusios teismo ekspertizės, keitėsi teisėjų kolegijos sudėtys, bylos nagrinėjimą pailgino ir valstybėje taikyti ribojimai dėl COVID-19 pandemijos. 2022 m. pabaigoje baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina.

Šis Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.