Kai medikai tampa politinių žaidimų įkaitais

Dar iki Klaipėdos universiteto ligoninei pradedant vadovauti Audriui Šimaičiui, įstaiga kreipėsi į STT ir perdavė informaciją apie praeityje buvusios vadovybės priimtus sprendimus. Tačiau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad STT tyrimą nutraukė - dėl to, kad negavo pakankamai informacijos iš KUL.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas posėdžio metu pritarė siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Pasak jo, reikia išsiaiškinti įstaigos įsiskolinimų priežastis.

Tačiau jis pamiršo, kad pats netesi pažadų, nes dar šį pavasarį žadėjo kreiptis į prokurorus.

„Nusprendėme kreiptis į Generalinę prokuratūrą, įvertinti Savivaldybės, kaip steigėjos, ir buvusių įstaigų vadovų veiksmus. Ar kai kurie priimti sprendimai yra teisėti“, - Eltai dar kovo mėnesį teigė SRK pirmininkas A. Matulas.

„Mūsų įtarimu ir žiniomis, ta finansinė situacija galėjo susidaryti dėl neatsakingo Klaipėdos universitetinės ligoninės buvusio vadovo veiksmų, kada buvo pirkti kai kurie dalykai, kurie nenaudojami ir nereikalingi“, - kovo mėnesį sakė jis.

„Ministerija yra priėmusi sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kad situacija būtų įvertinta iki galo, nes neatsakytų klausimų tikrai yra“, - tikino SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Buvę vadovai nekomentuoja

„Kai ši gydymo įstaiga jau buvo perduota ministerijai, buvusi jos steigėja, Klaipėdos miesto savivaldybė, neturėdama tam teisių, priėmė sprendimą ir leido vienam ligoninės filialui ženkliai padidinti atlyginimus“, - praėjusią savaitę kaltinimus pakartojo A. Matulas.

„Turint didesnius atlyginimus metų pradžioje nei šalies viešųjų įstaigų vidurkis, šių metų pirmame ketvirtyje sugebėta dar pasididinti atlyginimus. Administracijos atlyginimai viršijo ir Kauno, ir Vilniaus universitetinių ligoninių administracijos atlyginimus. Deficitas dar padidėjo“, - aiškino jis.

„Vakarų ekspresui“ pavyko susisiekti ir su buvusiu Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovu Vinsu Janušoniu, kuriam ir metama dalis kaltinimų dėl dabartinės situacijos KUL.

Tačiau išgirdęs, kad skambina žurnalistas, buvęs vyriausiasis gydytojas pasakė, kad yra „ne vietoje“ ir pokalbį nutraukė.

Buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, kuris laikinai KUL vadovavo iki 2023 metų spalio mėnesio, kai darbą pradėjo A. Šimaitis, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad visiškai neseka įvykių, kurie šiuo metu rutuliojasi aplink KUL.

Jis tik patvirtino sklindančias kalbas, kad dalis KUL darbuotojų pereina dirbti į VšĮ Klaipėdos miesto polikliniką, kuriai J. Sąlyga vadovauja dabar.

„Atėjo iki dešimties žmonių“, - sako J. Sąlyga.

Anot jo, norinčiųjų būtų ir daugiau, tačiau poliklinikai tiek naujų darbuotojų nereikia. Taip pat J. Sąlyga nenorėjo komentuoti, dėl ko medikai keičia darbovietes, nors prasitarė, kad neoficialiai su žmonėmis šia tema pasikalba.

Desperacija ir politikavimas

Buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas žodžių į vatą nevyniojo. „Vakarų ekspresui“ jis sakė, kad atidžiai seka informaciją apie KUL reformą.

„Reformų organizatoriai yra nusivylę, kad STT nesiėmė tyrimo. Dabar, artėjant rinkimams, bandoma užkurti naują bangą. Nepasitikėti STT yra desperacijos ženklas“, - sako V. Grubliauskas.

Šiandien jam atrodo juokinga, kaip Sveikatos apsaugos ministerija po laiko mojuoja kumščiais.

V. Grubliauskas primena, kad dar prieš reformą ministerijai buvo siūloma deleguoti atstovą į tuometinės Klaipėdos savivaldybės valdomos Klaipėdos universitetinės ligoninės stebėtojų tarybą, tačiau ministerija to nepadarė.

„Tuomet sakėme - dėkite ant stalo reorganizacijos planą, klausėme, kokios numatomos lėšos, kiek laiko viskas truks. Tačiau buvo sakoma, kad viskas bus padaryta vėliau“, - primena V. Grubliauskas.

Jo nuomone, skubota ligoninių reforma buvo reikalinga „vienai partijai“ prieš 2023 metais vykusius savivaldos rinkimus. Dabar naują bangą bandoma kelti prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Norėta parodyti gražius rezultatus, bet nepavyksta to parodyti. Bandoma ieškoti kaltų, tačiau turėtų pripažinti savo klaidas ir jas taisyti. Dalis tų, kurie tuomet pritarė reformai, šiandien, švelniai tariant, jaučiasi suvedžioti“, - sako V. Grubliauskas.

Anot jo, ministerija turėtų kuo greičiu skirti finansavimą, kuris nebuvo numatytas prieš reformą. O medikams reikia netrukdyti ir leisti dirbti tiesioginį savo darbą.

Viceministrė atsistatydino

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus SRK posėdyje priminė, kad dar 2021 metų pabaigoje tuometinė Sveiktos apsaugos viceministrė (iš pareigų pasitraukė 2024 metų sausio mėn. - Autor. past.) ragino pritarti KUL reformai, nes reorganizacijos procesas reikalingas tam, kad ligoninės būtų efektyviau valdomos.

„Strategijos neturime, bet planą padarysime“, - viceministrės atsakymą į savo klausimą dėl reformos tuomet išgirdo A. Vaitkus.

Šiandien meras mano, kad ministerija visiškai nevaldo situacijos, kuri vyksta KUL.

„Ar turite reorganizacijos planą, kaip pasiekti sveiką KUL finansinę situaciją?“ - klausė A. Vaitkus.

Bėga darbuotojai

O štai Palangos meras Šarūnas Vaitkus priminė, kad iki reformos prie KUL prijungta Palangos reabilitacijos ligoninė visada dirbo pelningai.

„Man labai neramu, kad šita pavyzdinė reabilitacijos ligoninė praktiškai bus sužlugdyta“, - grėsmes mato Š. Vaitkus.

Anot jo, reabilitacijos ligoninę paliko ne tik buvusi vadovė, bet ir geriausi specialistai. Todėl jis ragino operatyviai surasti sprendimus ir padėti išsikapstyti iš finansinės duobės.

Pritaria, nors efekto nemato

Vienas didžiausių KUl reformos šalininkų Seimo narys Audrius Petrošius nuomonės nekeičia.

„Ligoninės įkūrimas yra didžiulis laimėjimas visam Vakarų Lietuvos regionui. Tai iliustruoja medikų darbo užmokesčio pokyčiai, kurie augo dvigubai sparčiau, nei Lietuvoje auga“, - sako A. Petrošius.

Jis priminė, kad prieš reorganizaciją VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo „griūvanti“, o Klaipėdos savivaldybė iš miesto biudžeto tuomet planavo skirti 12 milijonų eurų pastatų remontui.

„Tikrai nesutinku, kad įstaigos nebuvo pasirengusios. Man atrodo, kad jei universitetinė ligoninė būtų Savivaldybės, tai keltų daug didesnių problemų, nei kelia šiandien. Meras turėtų padėkoti, kad šiandien valstybė sprendžia šitas problemas“, - sakė A. Petrošius.

Jis sako, kad prieš reformą tikrai nebuvo įvardintos sumos, kurios būtų skiriamos reformai. Maža to, šiandien Seimo narys teigia, kad net norint nebuvo galima įvardinti konkrečių skaičių, nes neva labiausiai finansavimas priklauso nuo ligoninės vadovų ir jų veiksmų, kurių nebuvo galima planuoti.

Tačiau galiausiai pats A. Petrošius pripažįsta, kad šiandien nemato jokio ligoninių sujungimo efekto.

Jis ir pats kelia klausimą dėl KUL ypač išaugusių ir šalies vidurkį trečdalį viršijančių administracijos darbuotojų atlyginimų.

„Tikiu, kad iššūkiai bus suvaldyti, proceso pabaigoje laimės visos įstaigos“, - optimizmo nepraranda A. Petrošius.

Finansinė duobė

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad, anot A. Šimaičio, prieš reorganizaciją trijų įstaigų, kurios buvo sujungtos į bendrą dalinį KUL, sąskaitose buvo per 21 milijoną eurų nepanaudotų pinigų. Šiandien jų ne tik neliko, bet kaupiasi vis didesnė skola.

Praktiškai ligoninė 2023 metais per mėnesį patirdavo po 2,3 milijono eurų nuostolių. Per visus metus - 28 milijonai eurų. Pridėjus šių metų rezultatą, nuostoliai jau siekia apie 33-35 milijonus eurų.

A. Šimaitis perspėja, kad artimiausią pusmetį yra grėsmė, jog darbuotojų atlyginimai vėluos.

Vadovas skaičiuoja, kad ligoninei reikia papildomai apie 28 milijonų eurų. Tuomet ji būtų pajėgi užtikrinti medicinos paslaugų plėtrą. Tačiau net su tokia parama prireiktų iki 5 metų, kol ligoninės finansinė situacija taptų subalansuota.

Jei paramos negaus, A. Šimaitis sako, kad finansinių srautų sureguliavimas tuks 7-10 metų.

A. Matulas abejoja, ar yra teisinis pagrindas KUL skirti atskirą finansavimą.

„Nėra Lietuvoje tokios sistemos mūsų teisės aktuose. Man du ligoninių vadovai pasakė, kad jei duosite šitai ligoninei pinigų be pagrindo, mes eisime į mitingus“, - sakė A. Matulas.

KUL informavo, kad SAM pavasarį jau skyrė 3,3 mln. eurų informacinei ligoninės sistemai vystyti. Taip pat šį pavasarį pažadėta skirti lėšų darbuotojų išeitinėms, kurių suma gali siekti 2,9 mln. eurų.

Metų pradžioje Skubios pagalbos skyriui ir intensyviai medicinai skirta 10,3 mln. eurų.

Dar 19 milijonų eurų numatyta skirti infekcinių ligų klasterio įkūrimui.

Pati misterija sako, kad KUL gali pretenduoti į 50 milijonų eurų, tačiau net pati ligoninė nežino, ar tai naujas finansavimas, ar į juos įtraukti jau tie minėti maždaug 35 milijonai eurų.