Į Klaipėdos karo prievolės centrą plūsta savanoriai

Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių skyriaus pateiktoje statistikoje „Vakarų ekspresui“ rašoma, kad iki šių metų spalio 17 dienos jau yra pateiktas 431 prašymas savanoriškai atlikti tarnybą, o tai yra beveik 47 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (294 prašymai) ir du kartus daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu (217 prašymų).

Aktyvumas visame regione

Pateikta statistika apima visą Klaipėdos regioną, kurį sudaro Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos, Neringos, Pagėgių, Rietavo, taip pat Kretingos, Skuodo, Plungės, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybės.

Į klausimą nuo kada stebimas toks jaunuolių aktyvumas, Lietuvos kariuomenės viešųjų ryšių skyriaus pateiktame atsakyme rašoma, kad apibendrinus visą statistiką ir duomenis, toks dėmesys stebimas ne tik šį rudenį, bet ir ištisus metus.

Šiuo metu Klaipėdos regione tarnybą yra pradėję 167 savanoriai, dar 105 jaunuoliai yra pripažinti tinkamais ir laukia paskyrimo. Dalis jaunuolių dar vykdo įvairias procedūras, dalis neatitiko sveikatos reikalavimų.

Motyvuoja tarnyba arčiau namų

Kai kurie „Vakarų ekspreso“ kalbinti nepanorę vardų viešinti jaunuoliai, jau pateikę prašymus karinę tarnybą atlikti savanoriškai, atviravo, kad vienas iš pagrindinių jų apsisprendimo motyvų - pasikeitusi brandos egzaminų tvarka. 

Tiksliau - privalomu tapęs ir „neįveiktas“ matematikos egzaminas arba neišlaikytas valstybinis gimtosios kalbos egzaminas, užkirtęs kelią tolesnėms studijoms.

„Savo ateitį siejau su mokslais, kuriuos studijuojant matematikos neprireiks, bet rezultate buvau priverstas laikyti šį valstybinį egzaminą. Neišlaikiau. 

Žinau, kad kasmet yra skelbiami privalomos karinės tarnybos sąrašai. Jei patekčiau į sąrašą, tarnybos vietos negalėčiau pasirinkti, o kai einu savanoriškai - galiu vietą pasirinkti“, - „Vakarų ekspresui“ atviravo vienas iš būsimų savanorių, jau perėjęs medicininę patikrą ir laukiantis tarnybos pradžios, kurią pasirinko atlikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Klaipėdos savanoriai renkasi visus regione esančius karinius vienetus, tačiau dažniausiai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną, Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadai „Žemaitija“ pavaldžias kuopas.

Neperėjus medicininės patikros Karinė medicinos komisija jaunuolį pakartotinei ekspertizei dar gali kviesti 6 metų laikotarpiu po patikrinimo.

Skatina didesnėmis išmokomis

Ne tik tarnyba arčiau namų motyvuoja jaunuolius tapti kariuomenės savanoriais. Karinių viešųjų ryšių skyriaus specialistų teigimu, jaunimą motyvuoja „pakeista skatinimo strategija ir dialogu paremtos įtraukios priemonės“.

Tos priemonės - tai šviečiamojo pobūdžio pokalbiai, galimybės tapti gynybos sistemos dalimi, t. y. įsidarbinti Lietuvos kariuomenėje.

Įgyvendinant šią strategiją, Lietuvos kariuomenei talkina visos šalies mokyklos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Užimtumo tarnyba, Lietuvos šaulių sąjunga ir kiti partneriai.

Jaunuolius motyvuoja ne tik galimybė pasirinkti norimą tarnybos vietą bei laiką, jie taip pat gauna 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas, kurios į asmenines sąskaitas pervedamos jau tarnybai pasibaigus, praėjus 9 mėnesiams.

Nepereina medicininės patikros

Klaipėdoje kasmet sveikatos būklė patikrinama beveik 2000 kandidatų į pradinę privalomąją karo tarnybą, kiek iš jų savanoriai - tarnyba statistikos nerenka, tačiau savanoriškai atvykus į Karinę medicinos ekspertizę, šių jaunuolių sveikata patikrinama greičiau.

Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyriaus duomenimis Klaipėdos regione apie 80 proc. savanoriškai tarnybą pasirinkusių jaunuolių pripažįstami tinkamais tarnybai.

Dažniausiai Klaipėdos regione (apie 50 proc.) medicininės tarnybos patikrinimo nepereinama dėl psichinių ligų. 

Antrąją vietą tarp netinkamumo priežasčių užimą vidaus ligos - (apie 20 proc.), trečioje vietoje yra chirurginės / ortopedinės priežastys (apie 11 proc.).

Iš psichiatrinių būklių dažniausiai netinkamais pripažįstami dėl nuotaikos, asmenybės ir elgesio sutrikimų, taip pat problemų, susijusių su išsilavinimu ir raštingumu. 

Panašūs statistiniai rodikliai yra ir kituose Lietuvos kariuomenės regioninėse pakomisėse.