Klaipėdoje minima Pasaulinė autizmo supratimo diena

Gera žinia ta, kad Lietuvos švietimo įstaigos nuo 2024 metų specialiuosius poreikius turinčius vaikus intensyviai ruošiasi integruoti į bendrą švietimo sistemą. „Nors esame padarę didžiulę pažangą - supratimo, tolerancijos ir integracinio suvokimo visuomenėje yra žymiai daugiau, dar nereiškia, kad padarėme viską“, - apie šiandienos situaciją kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šiandien, minint Pasaulinę autizmo supratimo dieną, 13 valandą „Vilties mieste“ kartu su broliais pranciškonais vyks diskusija „Supratimą keičia priėmimas“. Renginyje dalyvaus Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ padalinio Klaipėdoje vadovė Rimantė Šimčikienė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė, surdopedagogė Ulijana Petraitienė ir brolis Benediktas. Renginio globėjas, miesto meras Vytautas Grubliauskas nors gyvai dalyvauti ir negalės, tačiau sveikinimo žodį tars nuotoliniu būdu.

Diskusijos transliaciją bus galima stebėti „Vilties miesto“ internetiniame puslapyje ir socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Vėliau vaizdo medžiaga bus įkelta į „YouTube“ kanalą.

Žeidžia stereotipinis mąstymas

Anot R. Šimčikienės, labai daug pasako šių metų renginio šūkis - „Supratimą keičia priėmimas!“ „Pastaraisiais metais visuomenėje buvo labai daug informacijos apie autizmą, iš ko, kaip jis kyla ir kas tai apskritai yra. Manau, kad kiekvienas sutiktas žmogus pasakytų, kad yra girdėjęs apie tai. Taip, mes suprantame. Tačiau dabar norisi veiksmų. Ar mes sugebėsime tai priimti ir toleruoti? Kol kas tai labai opus klausimas“, - kalbėjo vadovė.

„Šiuo metu sparčiai kuriasi tarptautinės suaugusių autistiškų asmenų bendruomenės. Apskritai jau yra stipriai prasidėjęs autistiškų asmenų judėjimas. Ir tai mums, paprastiems žmonėms, labai palengvina tą supratimą. Bendruomenių kūrimosi tikslas - kad visuomenė autistiškumą vertintų kaip kitoniškumą, o ne kaip ligą, kurią reikia gydyti. Ne, autizmo gydyti nereikia“, - pabrėžė pašnekovė.

Pasak asociacijos „Lietaus vaikai“ padalinio Klaipėdoje vadovės, toks daugumos žmonių mąstymas ir nuomonė labai žeidžia autistiškus asmenis. „Todėl pradėkime priimti juos tokius, kokie yra“, - ragino R. Šimčikienė.

Lietuvoje jau taip pat atsiranda suaugusių autistiškų asmenų, kurie pradeda garsiau kalbėti apie savo sutrikimą ir sunkumus, su kuriais susiduria. Jie irgi kuria savo grupes, bendradarbiauja su įvairiomis kitomis asociacijomis, kad kitiems žmonėms būtų paprasčiau priimti tokį žmogų.

Labai didelį vaidmenį šiame procese vaidina Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“. Greitai šios asociacijos padalinys duris atvers ir uostamiestyje.

Autistiškų asmenų patirties svarba

Ar Klaipėdos miestas jau yra pasiruošęs autistiškų vaikų integracijos į mokyklas procesui, R. Šimčikienė neskuba vertinti. Pašnekovės nuomone, susidūrus akis į akį su autistiškų asmenų integracija į švietimo įstaigas 2024 metais, bus labai daug chaoso.

„Aš, be jokios abejonės, esu tik už integraciją. Tai yra neišvengiamas dalykas, turi būti sukurta abipusė gerovė. Tačiau, mano nuomone, svarbiausias dalykas, kad autistiškų vaikų integracija netaptų žalojanti“, - kalbėjo R. Šimčikienė.

Pašnekovės teigimu, ruošiantis šiems pokyčiams, labai svarbu išgirsti pačių autistiškų žmonių patirtis ugdymo įstaigose. „Būtent jų požiūriu ir turėtumėme remtis, kalbėdami apie pasirengimą integracijai. Taip pat labai svarbu jame dalyvauti ir mums, autistiškų vaikų tėvams“, - teigė vadovė.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė, surdopedagogė U. Petraitienė nors ir teigė, kad priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus jau turėtumėme būti pasiruošę, sykiu akcentavo, jog dar daug ką reikia padaryti.

U. Petraitienė pabrėžė, kad svarbiausia yra pasiruošti mokytojams, švietimo pagalbos komandoms, administracijai. „Mes visi turime mokytis būti tolerantiški ir gebėti bendrauti su vaikais. Nes jie taip pat būna žiaurūs. Todėl bendruomenę reikia labai subtiliai paruošti šiems pokyčiams. Tai - didžiulis uždavinys mums visiems, nes yra daug aspektų, kurie lemia saugų vaikų ugdymą švietimo įstaigose“, - kalbėjo direktorė.

Reikia naujų metodikų

Norint efektyviau į švietimo sistemą integruoti specifinių poreikių turinčius ir būtent autistiškus vaikus, yra reikalingos tinkamos vertinimo metodikos, o jų Lietuvoje dar nėra.

„Mūsų tarnyba šiais metais įsigijo PEP-3 metodiką (Psichologinis Edukacinis Profilis), kuri yra skirta vaikų nuo 2 iki 7,5 metų amžiaus raidai vertinti. Metodika skirta ugdymo programai planuoti, vadovaujantis nustatytu vaiko raidos profiliu ir jo elgesiu. Būtent ši programa labiau skirta autizmo spektro ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams“, - pasakojo pašnekovė.

Šios metodikos įsisavinimas leistų daug efektyviau kurti individualaus ugdymo programas specialiųjų poreikių vaikams. Metodikos naudojimas labai padėtų visoms šalies pedagoginėms, psichologinėms ir švietimo pagalbos tarnyboms visose savivaldybėse efektyviau teikti pagalbą. Šių vaikų socialinė integracija vyktų daug sparčiau.

Nors PEP-3 metodika Lietuvoje dar nėra taikoma, pasak U. Petraitienės, šiais metais bus bandoma ją integruoti ir pradėti naudoti savo vertinimo sistemoje.

Pašnekovės teigimu, ilgainiui mokyklose turėtų atsirasti ir atskiri kambariai, į kuriuos būtų galima atsitraukti prasidėjus tam tikram emociniam sąmyšiui. „Specialiųjų poreikių turintys vaikai yra išmintingi ir protingi. Dauguma iš jų - itin geranoriški. Ir ne nuo jų, o nuo aplinkos priklauso emocijos, kurios gali kažkam nepatikti ar keistai atrodyti. Tie vaikai yra tarp mūsų ir mes turime išmokti juos priimti ir mylėti“, - akcentavo U. Petraitienė.

Todėl, pasak vadovės, švietėjiškos veiklos niekada nepakaks. „Mano nuomone, reikėtų daugiau vizualios informacijos, bendrystės pavyzdžių, kad vaikams būtų lengviau suprasti patiriamus sunkumus bendraujant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais ir kad jie galėtų tapti draugais: kad globotų, saugotų ir būtų šalia“, - pasakojo U. Petraitienė.

Pasiruošiamieji darbai dar nebaigti

Renginio globėjas, miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad uostamiestis visada garsėjo savo tolerantiškumu žmonėms, kurie galbūt yra kažkuo kitokie.

„Manau, kad Klaipėda yra vienas iš tų miestų Lietuvoje, kur supratimo, atjautos yra jei ne daugiausia, tai tikrai pakankamai, palyginti su kitais miestais. Tačiau tai nereiškia, kad esame padarę viską. Taip, esame padarę didžiulę pažangą - supratimo, tolerancijos ir integracinio suvokimo visuomenėje yra žymiai daugiau. Bet dar tikrai reikia daug ką nuveikti“, - teigė V. Grubliauskas.

„Aš laukiu tos dienos, kad kiekviena ugdymo ir bet kuri kita įstaiga tiek Klaipėdoje, tiek ir visoje Lietuvoje vienodai rastų ir sukurtų galimybes bei skirtų deramą dėmesį visiems, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio sutrikimą ar negalią turi žmogus. Todėl manau, kad tikrai dar turime tobulėti ir stengtis. Belieka tai daryti“, - kalbėjo meras.

Jau keletą metų iš eilės vykstančios autistiškų vaikų stovyklos „Rožių planeta“ organizatoriai bendradarbiauja su daugiafunkcio sveikatingumo centru Klaipėdos baseinu. Stovykloje dalyvaujantys vaikai neatlygintinai priimami pasidžiaugti vandens pramogomis. Centro direktorė Ieva Vaičiurgė akcentuoja, kad būtent džiaugsmo ir reikėtų visiems pasimokyti iš autistiškų vaikų.

„Atėjimas į baseiną ir tiesiog pasitaškymas vandenyje suteikia tiek daug emocijų. Mes, suaugusieji, dažnai tai užmirštame. Tačiau gyvenime tikrai turime daug džiaugsmo“, - kalbėjo I. Vaičiurgė.

Tęsiant pasaulinę tradiciją apšviesti miesto objektus mėlyna spalva (Light It Up Blue For Autism), balandžio 2-osios, penktadienio, vakarą šia spalva nušvis ir Klaipėdos miesto savivaldybės pastatas.