Teismas: Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos privalo sudaryti sąlygas „Grigeo Klaipėda“ atkurti Kuršių marių būklę
Antradienį teismas baigė administracinės bylos nagrinėjimą pagal bendrovės skundą dėl AAD 2021 m. gruodžio 6 dienos sprendimo.
Pastaruoju atsisakyta patvirtinti bendrovės pasiūlytą aplinkos atkūrimo priemonių planą, kurio tikslas – pašalinti iš Kuršių marių bendrovei inkriminuojamą teršalų kiekį.
Dėl Kuršių marių taršos incidento kaltinama bendrovė teigia iki šiol jai inkriminuojamas medžiagas iš Kuršių marių šalinusi vien savo iniciatyva.
Sutrukdyta atkurti aplinką
Teismas konstatavo, kad AAD priimtas sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu, pagrįstu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Minėtu sprendimu bendrovei nebuvo pateiktos konkrečios pastabos dėl plano netikslumų, trūkumų ir nenurodytos rekomendacijos, kaip toks dokumentas turi būti parengtas.
Ginčijamu sprendimu, kaip teigė teismas, buvo sukeltos ir neigiamos teisinės pasekmės – bendrovei sutrukdyta įgyvendinti aplinkos būklės atkūrimo pareigą, o taip pat paneigta teisė į gerą administravimą.
Teismo sprendime nurodoma, kad AAD ne tik neatsižvelgė į „Grigeo Klaipėda“ argumentus dėl aplinkos atkūrimo priemonių, tačiau jų iš viso nevertino. Taip pat, nors ir pripažino, kad bendrovės pasirinktas nendrių pjovimas laikytinas papildoma aplinkos atkūrimo priemone, tačiau nemotyvuotai atsisakė tvirtinti visą planą.
AAD, teismo teigimu, iš esmės nieko nepasisakė bei nevertino, ar apskirtai yra faktinė galimybė atkurti pirminę aplinkos būklę.
Pažymėta tik tai, kad kita bendrovės pasirinkta priemonė - miesto paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimas, taip pat negali būti laikoma pirmine aplinkos atkūrimo priemone, o būtų tik papildoma priemonė.
Teismas taip pat akcentavo, kad skundžiamame AAD sprendime nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų galimybę Bendrovei įgyvendinti papildomas ir kompensuojamas aplinkos atkūrimo priemones.
Atmesta jau keturis kartus
Pasak „Gigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Tomo Eikino, per pustrečių metų bendrovės pasiūlyti ir pagal aplinkosaugininkų pastabas tikslinti aplinkos atkūrimo planai bei priemonės iš viso buvo atmesti jau keturis kartus.
2004 m. įsigaliojusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą numato, kad AAD turi pareigą kaip įmanoma greičiau patvirtinti aplinkos atkūrimo priemones, jog pažeistas aplinkos elementas būtų atkurtas.
Jei aplinkos atkūrimo priemonių nepasiūlo atsakingas asmuo ar vengia jas įgyvendinti, aplinkos atkūrimo priemones turėtų įgyvendinti AAD ir pareikalauti išlaidų atlyginimo.
Bendrovė 2021-2022 m. laikotarpiu iniciavo teršalus kaupiančių sausos nendrynų biomasės šalinimą Kuršių marių pakrantėje. O šių metų gegužę sudarė trišalę bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl miesto paviršinių nuotekų įrenginių modernizavimo.
T. Eikino teigimu, nepriklausomi laboratoriniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant šias priemones iš marių jau spėta pašalinti apčiuopiamą inkriminuojamų teršalų kiekį.
Reikšmingas poveikis aplinkai nenustatytas
Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.
Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.
Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, kurie prisipažino dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.
AAD šioje byloje bendrovei yra pateikęs hipotetiškai apskaičiuotą 48 mln. eurų civilinį ieškinį. Tačiau byloje iki šiol nėra nustatyta, ar realiai bendrovės nuotekomis galėjo būti padaryta reikšmingas poveikis aplinkai.
Šiaulių apygardos teismas šiuo metu sprendžia, ar dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų byla turėtų būti grąžinta prokuratūrai. Artimiausias posėdis byloje numatytas gruodžio mėnesį.
Rašyti komentarą