Prisiminimai apie dabar restauruojamo Smiltynės kurhauzo aukso amžių

Pradėjęs rinkti medžiagą mažiausiai tikėjausi susidurti su neįtikėtinai įdomia kurhauzo valdymo istorija: tokios vadybos ir rinkodaros pavydėtų ne vienas dabartinis viešbučio savininkas.

Nuo pat atidarymo apie 1907-1908 m. buvo samdomi elitiniai restoranininkai, kurie ir gyveno pastate.

Su jais – personalas: be kambarinių, šeimininkių, bufetininkų, kelnerių, konditerio vienu metu buvo samdomas net tų laikų Mantas Petruškevičius bei Mary Poppins: dekoratorius ir vaikų auklė.

1900 m. Smiltynę nusipirkęs Mėmelio miestas pats tokio objekto nestatė, tik nuomojo žemę: specialiai kurhauzo investiciniam projektui buvo suburti po 1000 markių investavę 43 verslininkai (daugiausiai – pirkliai), įsteigta akcinė bendrovė „Kurhaus Sandkrug Ges. m.b.H“.

Tiesa, vėliau miestas akcijas perpirko, bet visą laiką išlaikė aukštai pakeltą kartelę.

1913 m. laikraštyje „Memeler Dampfboot“ įdėta reklama gana gerai iliustruoja, kokio lygio viešbučio būta.

„Smiltynės kurhauzas prie Mėmelio. Telefonas Nr. 656. Ekonomas G. Stragies.

Atidarytas nuo balandžio 15 iki rugsėjo 15.

Aukščiausio komforto lygio, patogiai įrengtas namas su 50 kambarių.

Šiltos vonios ir elektros apšvietimas. Malonus pušų miškas, teniso aikštelė, nuostabios promenados, dešimt minučių kelio iki pajūrio, puikios regyklos.

Nėra dulkių ir uodų.

Už kambarį - 2 ir 3 markės.

Pensionas – nuo 5 iki 6,5 markių.

Prieš ir po sezono kainos su nuolaida. 1 valandą – Table d‘hote (karštų patiekalų stalas – D.N.).

Pietūs ir vakarienė bet kuriuo dienos metu.

Patarnautojas traukinių stotyje ir garlaivyje“, - visą paslaugų paketą sužinome iš 1913 m. reklamos.

Dar reikšmingesniu jis tapo Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą.