Politikai spręs dėl Klaipėdos Žvejų rūmų modernizavimo, projekto vertė – 38 mln. eurų

Planui modernizuoti prieš 40 metų pastatytus Žvejų rūmus birželį pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, parinkusi vieną iš keturių alternatyvų, kurias paruošė bendrovė „Bauland“.

Pastaroji savivaldybės užsakymu apie metus rengė galimybių studiją ir pasiūlė veiklos bei pastato modernizavimo koncepcijas. 

Pagal sumanymą numatyta rekonstrukciją vykdyti keliais etapais, o visa apimtimi apie 38 mln. eurų vertės atnaujinimas būtų įgyvendintas ne anksčiau nei po septynerių metų. Viliamasi, jog dalį lėšų pavyktų gauti iš Europos Sąjungos fondų. 

Šiuo metu 1982-iais pastatytų Žvejų rūmų salėje vyksta koncertai, teatrų pasirodymai, organizuojami festivaliai.

Pastate glaudžiasi rekonstruojamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas, veiklą vykdo pantomimos, „Pilies“, „Gliukų“ bei jaunimo teatras, repetuoja chorai bei jaunimo kolektyvai. Dalį pastato valdo sporto Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. 

Kaip skelbiama įstaigos interneto svetainėje, Žvejų rūmai turi vieną didžiausių scenų Lietuvoje su orkestro duobe. Tai suteikia galimybę čia koncertuoti didelės sudėties kolektyvams – simfoniniams orkestrams, baleto trupėms, rodyti spektaklius su sudėtinga scenografija.

Žvejų rūmų Didžiojoje salėje yra 1050 žiūrovų vietų, kamerinėje Teatro salėje – 114 vietų. Salių erdvės prieš kurį laiką buvo rekonstruotos.

Nereprezentatyvus objektas

Kaip skelbiama tarybos sprendimo projekte, šiuo metu pastatas ir jo aplinka neatitinka naudotojų lūkesčių ir poreikių, jame sunku suderinti vykstančias veiklas ir planuoti naujas.

Tarp pastato trūkumų nurodomas neišraiškingas pagrindinis įėjimas, nereprezentatyvi pastato ir jo aplinkos išvaizda, prastos būklės vidinis kiemas, neapibrėžto dydžio automobilių stovėjimo aikštelė, neaiškūs įėjimai.

Nurodoma, kad pastate yra daug susiekimo erdvių, kurios tinkamai neišnaudojamos, erdvės neracionaliai suplanuotos, prastos kūrybos erdvių sąlygos, esama ir apleistų bei nenaudojamų erdvių. 

Anot projekto, yra techniškai pasenusi didžiosios salės infrastruktūra ir naudojimui netinkama orkestro duobė, dėl šių priežasčių salėje negali vykti kai kurie aukštos meninės ir kultūrinės vertės pasirodymai.

Pastate pasenusi, neefektyvi, ekonomiškai nuostolinga ir nebenaudotina infrastruktūra, be to, tiek pastatas, tiek salės nepritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims, nurodomi kiti trūkumai.

Rekonstruotų iš esmės

Sprendimo projekte nurodoma, jog etapais modernizavus pastatą kultūros centro „Žvejų rūmai“ reprezentatyvios multifunkcinės erdvės būtų tinkamos eksponavimui, pasirodymams, susitikimams, bendruomeninei veiklai, kino rodymui.

Čia galėtų atsirasti meno rezidencijos, šiuolaikiškos edukacijai ir švietimui pritaikytos veiklos. Erdvėse galėtų burtis mėgėjų meno veiklos.  

Pagal sumanymą numatyta galimybė atverti stogo terasą, ant jos šiltuoju metu galėtų vykti pasirodymai, veiktų kavinė. Numatyta įveiklinti pastato aplinką, sukurti viešai prieinamas laisvalaikio, poilsio, viešojo maitinimo erdves, kurių trūksta pietinėje Klaipėdos dalyje. 

Pastatą rekonstruoti siūloma taikant žaliosios ekonomikos, tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus.

Siūlomi sprendiniai rinkti ir panaudoti lietaus vandenį, taikyti atsinaujinančius energijos šaltinius pastatant saulės elektrinę.

Akcentuojamas žaliosios aplinkos kūrimas, natūralių vietinių medžiagų naudojimas eksterjerui ir interjerui, pastato prieinamumo visoms visuomenės grupėms užtikrinimas.

Rūmuose atsirastų naujos erdvės pristatant modernios architektūros priestatą kiemo pusėje. Šis būtų naudojamas kaip miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, įsikurtų mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. 

Numatoma atverti rūsį, jį pritaikyti visuomeninėms veikloms, čia galėtų atsirasti ir apie 1800 kv. metrų slėptuvė karo ar kitų nelaimių atveju.

Sprendimo projekte numatyta, jog alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Čia galėtų būti perkelti bibliotekų filialai, Tautinių kultūrų centras, o buvusios patalpos parduotos. 

Nurodoma, jog rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.

Pastačius priestatą, didžiojo pastato rekonstrukcijos metu veiklos galėtų persikelti ten.

Klaipėdos tarybos nariai į posėdį rinksis rugsėjo 15 dieną. Jiems pritarus, kitąmet būtų skelbiamas architektūrinis konkursas.