Pajūrio kopose - pavojingas sprogmuo
Jei nebūtų imtasi atsargumo priemonių, pasekmės galėjo būti skaudžios, kadangi rastas šaudmuo buvo su sprogdikliu.
Atlėkė išminuotojai
„Gidas šalia tvirtovės tvarkydamas aplinką kopose priklaupė ir pajautė kietą pagrindą. Atidžiai apžiūrėjęs vėjo atpustytą daiktą smėlyje iškart suprato, kad tai labai konkretus ant “Memel Nord„ įtvirtinimo stovėjusio pabūklo FLAK-40M prieštankinis šaudmuo“, - skelbiama Pajūrio regioninio parko direkcijos „Facebook“ paskyroje.
„Vakarų ekspresui“ susisiekus ir plačiau pasiteiravus apie šį įvykį, Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius pasidžiaugė, kad karinės žinios karo istorija besidominčiam ir ekskursijas vedančiam gidui Timurui Bandzai šįkart išties padėjo išvengti skaudžios nelaimės tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams.
„Nuojauta, kad tai nesprogęs sviedinys, neapgavo, todėl iš karto buvo pranešta atitinkamoms tarnyboms. Išminavimo brigada ir policija atvyko žaibiškai. Sviedinys buvo nukenksmintas ir jau po pietų buvo išvežtas utilizuoti“, - sakė jis.
Pasiteiravus, ar panašūs radiniai - dažni, šis atsakė, kad ne, bet atsargumo priemonės niekam dar nepakenkė.
„Ne kartą išminuotojai apėjo tvirtovę su metalo detektoriais ir nieko nerado. Bet kartais taip jau nutinka, kad vėjas iš po smėlio atkasa vis naujų netikėtų radinių“, - paaiškino D. Nicius.
Pabrėžiama, kad šis įvykis dar kartą paliudija, kad prie buvusių karinių objektų reikia elgtis atsargiai, o išvydus netikėtą radinį - skambinti atitinkamoms tarnyboms.
„Jaunimui kartais atrodo, kad Antrasis pasaulinis karas buvo taip seniai, kad tai mūsų nebeliečia. Liečia, ir dar kaip. Poilsiaudami kopose kartais galime susidurti su labai konkrečia ir tiesiogine to karo grėsme šiandien. Kai paleidžiame siautėti vaikus pajūryje, juos reikia instruktuoti apie tai, kad jokiu būdu neliesti jokių besimėtančių surūdijusių gelžgalių. Galima nuvesti juos ir į ekskursiją “Memel-Nord„ tvirtovėje, kur gidas visiems vaikams parodo įvairius karinius eksponatus ir metodiškai paaiškina, kaip elgtis netyčia atradus kažką panašaus“, - teigė D. Nicius.
Istorinės detalės
Skelbiama, kad Girulių baterijos istorija prasideda 1939 metais, kai Vokietija po Miuncheno suokalbio aneksavusi Sudetus, užgrobusi Klaipėdos kraštą, patyliukais rengėsi karui su Sovietų Sąjunga. Naciai suskato militarizuoti užgrobtą Lietuvos pajūrį - Klaipėdą apjuosė nuo priešo atakų iš oro ir nuo jūros saugančiais betono įtvirtinimais.
„Memel-Nord“ baterijoje buvo sumontuoti priešlėktuviniai pabūklai, naudoti oro, sausumos ir jūros gynybai. Teigiama, jog vienos pamainos metu baterijoje galėjo tarnauti apie šimtas karių.
Manoma, kad galiausiai sprukdami iš Klaipėdos vokiečiai veikiausiai mėgino sunaikinti Girulių bateriją - apie tai byloja pajūryje išdrabstyti didžiuliai susprogdinto betono luitai. Kopose išliko tik vienas artilerijos blokas, kuriame gyveno bateriją prižiūrėjusi įgula. Kitas gelžbetonio statinys, klaipėdiečių pramintas juodąja tvirtove, iki šiol stūkso paplūdimio zonoje prie pat jūros. Vokiečių militarizmo palikimu vėliau naudojosi Baltijos pakrančių ruožą akylai kontroliavę Sovietų Sąjungos pasieniečiai, bet paskui ir jie apleido statinius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, baterija „Memel-Nord“ atsidūrė Pajūrio regioninio parko teritorijoje.
Klaipėdoje buvo pastatyta ir daugiau karinių baterijų. Be minėtos, priskaičiuojamos dar septynios - Kopgalyje, Melnragėje, Tauralaukyje, Lioliuose, Smiltynėje, Klaipėdoje ties Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryža. Ne visos baterijos yra išlikusios.
Rašyti komentarą