Netekome Klaipėdos krašto šviesuolio Dionyzo Varkalio

D. Varkalis gimė 1934 m. liepos 20 d. Pagermontėje, Telšių r. Buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimo iniciatorius ir garbės narys, Lietuvos kultūros fondo Klaipėdoje pirmininko pavaduotojas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Kalvystės muziejaus įkūrėjas (1985), vienas iš keturių Laikrodžių muziejaus įkūrimo iniciatorių. 2006 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje D. Varkalis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

D. Varkalis – muziejininkas pagal pašaukimą, ir tai jis liudijo visu savo gyvenimu, visa veikla.

Dar 1975 m. pradėjo rinkti Klaipėdos krašto kultūros istorijos artefaktus.

Jo nuoseklaus darbo, rūpesčio ir pastangų dėka surinkti ir nuo sunaikinimo išgelbėti senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės, vartai, tik uostamiesčiui būdingos vėtrungės, senųjų Klaipėdos kalvių autentiški darbo įrankiai, jų pagaminti namų apyvokos daiktai.

Visos šios išsaugotos vertybės D. Varkalio buvo padovanotos Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir tapo Kalvystės muziejaus, atidaryto 1992 m., ekspozicijos pagrindu.

Svarbu pažymėti, kad tik šio garbingo žmogaus pastangomis Klaipėdoje buvo išsaugota Gustavo Kackės kalvė su visa autentiška įranga.

Įgijęs restauratoriaus kvalifikaciją, D. Varkalis savo rankomis konservavo ne tik kalviškus eksponatus, bet ir Pilies muziejaus naujojoje ekspozicijoje „39/45“ pristatomus Antrojo pasaulinio karo ginklus, kitus reliktus.

1968-aisiais tapęs tautodailininku, D. Varkalis sukūrė ne vieną Lietuvos muziejuose saugomą gintaro papuošalą.

Kūrybinių darbų gausa autorių lydėjo visą gyvenimą.

Garbingo 85 metų jubiliejaus proga muziejuje surengtoje personalinėje metalo plastikos ir juvelyrinių darbų parodoje „Minčių pašnekesiai“ buvo pristatyti naujausi jo darbai iš metalo, gintaro ir brangakmenių.

Eksponuotų kūrinių pavadinimai liudija autoriaus pasiryžimą nenuilstamai kovoti už gėrio pergalę, atvirai pasakoti apie neužgyjančias Antrojo pasaulinio karo žaizdas. \

Paskutiniaisiais metais, kaip ir ankstesnėje kūryboje, skleidėsi autoriaus meilė Klaipėdai, jos žmonėms, muziejui, jūrai.

Išpuoselėtas Kalvystės muziejaus kiemelis, nors netekęs savo šeimininko ir sielos, teišliks kaip šviesuolio Dionyzo Varkalio įkurta buveinė skleisti Klaipėdos kultūros paveldo išsaugojimui svarbias vertybes.

Tai užtikrinti yra visų klaipėdiškių pareiga ir padėka garsiam muziejaus įkūrėjui.

Iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo Valstybė, Tauta ir Klaipėda

Liepos 5 d. netekome savo kolegos, Klaipėdos pirmosios nepriklausomos Tarybos deputato Dionyzo Varkalio, žmogaus, kuriam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo Valstybė, Tauta ir Klaipėdos miestas.

Dionyzas buvo negailestingas kritikas, savo pasisakymais Tarybos posėdžiuose iššaukdamas karštas diskusijas, nuosekliai ir drąsiai gynė savo nuomonę.

Ir jeigu daugelis iš mūsų, pasibaigus Tarybos veiklos kadencijai, pasukome savo profesiniais keliais, tai Dionyzas visą  gyvenimą aktyviai reiškė savo poziciją valstybės valdymo klausimais, nevengė kritikuoti valdžios, rašydamas politikams atvirus laiškus, taip kovodamas už tiesą.

Sąjūdį jis laikė savo gyvenimo prasme ir nuosekliai puoselėjo jo  vertybes.

Visus jo nuopelnus Klaipėdos miestui sunku išvardinti - tai visuomenininkas, politikas, tautodailininkas, muziejininkas, kalvystės meno puoselėtojas, įvairių idėjų generatorius...

Tai Šviesus Žmogus.

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, kolegas ir visus  Dionyzo bendražygius.

Klaipėdos miesto 1990-1995m.m. pirmos nepriklausomos Tarybos deputatai