Klaipėdiečiai - demokratijos žinių konkurso laimėtojai

Konkurse iš viso dalyvavo per 5 000 moksleivių, o į finalinį etapą pateko 60 geriausiųjų.

Klaipėdos licėjaus IV klasės mokinys Michal Kratkovski tapo konkurso nugalėtoju, Vytauto Didžioji gimnazijos IV klasės mokinys Algirdas Grinas iškovojo trečiąją vietą.

„Vakarų ekspresui“ abu moksleiviai tvirtino, jog vykdami į kokursą tikėjosi gerų rezultatų, net patyliukais svarstė apie prizines vietas, todėl labai džiaugiasi, jog lūkečiai išsipildė.

„Jau dabar praėjo šiek tiek laiko, aplankė labai didelis džiaugsmas. Džiaugiuosi, jog IV klasę baigiau su dideliu laimėjimu - taip, kaip ir norėjau“, - kalbėjo trečios vietos laimėtojas A. Grinas.

Pasiruošimo daug

Konkurso finalą sudarė dvi užduotys: testas ir simuliacija.

Trečiąją vietą konkurse laimėjęs A. Grinas patikino, jog laiko pasiruošti šioms užduotims skyrė labai daug.

„Ruošiausi tikrai sistemingai. Labai padėjo tai, jog konkurse dalyvavau praėjusiais metais, todėl buvau susipažinęs su jo eiga. Praėjusių metų atminimo prizai - knyga apie Steigiamąjį Seimą ir knygutė apie Lietuvos Seimo sudėtį, funkcijas - labai pagelbėjo, taip pat, žinoma, Statutas ir Konstitucija“,- kalbėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinys A. Grinas.

Vaikinas taip pat patikino, jog reikėjo domėtis ir stebėti Seimo darbą, posėdžius, pasiruošti argumentus simuliacijos daliai.

„Visos užduoties principas yra imituoti Seimo posėdžius, kuriuose yra priimami įstatymai. Tai įvairūs posėdžiai, diskusijos. Tam reikėjo ruoštis giliau, pasiruošti argumentus, stebėti Seimo posėdžius, tiesiog pasikapstyti giliau“, - kalbėjo moksleivis.

Anot vaikino, būtent simuliacijos užduotis jam pasirodė lengvesnė nei testas.

„Labiau jaudinausi prieš testą, nes tai buvo pirmoji užduotis ir ten jau kiek žinai, tiek žinai, nieko labai nepakeisi. O simuliacija yra vaidyba. Net per diskusijas kai kurie Seimo nariai sakė, jog net nežinodamas gali pasakyti labai daug. Kas geriausiai vaidina, tas ir laimi. Būtent iš simuliacijos pelniau daugiau taškų“, - tikino moksleivis.

Paklaustas, ar politika ir demokratija domisi ir laisvalaikiu, A. Grinas teigė, jog anksčiau ši sritis jam neatrodė tokia įdomi.

„IV klasėj pradėjau daugiau domėtis aktualijomis, anksčiau buvau labai prieš politiką nusiteikęs, atrodė, kad tai nuobodi ir slidi sritis, nešvarus reikalas. Tačiau pagalvojau, jog labai lengva kritikuoti kitus pačiam to neišbandžius. Todėl nusprendžiau išlipti iš savo komforto zonos ir išbandyti savo jėgas. Pasiruošimas, įgytos žinios ir pats konkursas visai kitaip privertė pažvelgti į politiką“, - kalbėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas.

Neužtenka tik pamokų turinio

Konkurso nugalėtojas Klaipėdos licėjaus IV klasės mokinys M. Kratkovski „Vakarų ekspresui“ sakė, jog labai džiaugiasi įdėto darbo rezultatais.

„Jaučiuosi puikiai. Visas darbas, kurį įdėjau tiek istorijos pamokose, tiek laisvalaikiu, apskritai domėjimasis politika, parlamentiniais procesais atsipirko“, - kalbėjo M. Kratkovski.

Paklaustas, ar tikėjosi tokio gero rezultato, vaikinas teigė, jog jautė galintis pasirodyti įspūdingai.

„Negaliu pasakyti, jog visiškai netikėtas, tačiau taip pat negaliu pasakyti, jog tikėjausi pirmos vietos. Neturėjau abejonių, jog užimsiu aukštą vietą, bet nemaniau, jog taip gerai pasirodysiu“, - sakė M. Kratkovski.

Vaikinas teigė, jog nors konkursui ruošėsi sistemingai, tačiau patikino, jog be papildomo domėjimosi šia sritimi iškovoti nugalėtojo vardą būtų praktiškai neįmanoma.

„Sakyčiau, jog labai sunku yra pasiruošti tokiam konkursui, nes testas susideda iš labai skirtingų dalykų, tai bendros žinios apie demokratiją, apie rinkimų procesus, apskritai politiką. Dirbau ne tik per istorijos pamokas, labai domiuosi šia sritimi, galima sakyti, tai yra mano pagrindinis hobis, todėl laimėjimas yra ilgamečio sistemingo darbo pasiekimas“, - kalbėjo nugalėtojas.

Paklaustas, kokiomis informacijos priemonėmis naudojosi ruošdamasis konkursui, M. Kratkovski išvardijo net keletą.

„Pirmiausia tai žiniasklaida. Kadangi laisvai kalbu ne tik lietuviškai, bet ir angliškai bei rusiškai, galiu skaityti skirtingus žiniasklaidos šaltinius, analizuoti įvairius įvykius, juos lyginti. Lygiai tas pats su literatūra. Labai padėjo istorinės knygos, analizuojant įvairius istorinius įvykius ir bandant suprasti, ar galima kažką pritaikyti šiandienai, tobulėja supratimas apie politiką. Taip pat įvairūs filosofiniai kūriniai, kurie kuria supratimą apskritai apie supančią aplinką, leidžia kitaip suprasti dabartines politines aktualijas“, - kalbėjo moksleivis.

DISKUSIJOS. Algirdas Grinas (centre) teigė, jog ruoštis reikėjo ne tik skaitant knygas, bet ir stebint Seimo darbą.  A. Grino archyvo nuotr.