Klaipėdai vėl patekus į raudoną zoną – epidemiologų nerimas dėl Jūros šventės

Tiesa, jau artėjantį savaitgalį uostamiestyje rengiama net tris dienas truksianti ir tūkstančius gyventojų bei miesto svečių sukviesianti Jūros šventė šiurpina epidemiologus.

Pateko į raudoną zoną

108,7 – tokiu susirgimų rodikliu, per pastarąsias 14 dienų fiksuojamu 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu negalėtų pasigirti į raudonąją zoną patekusi Klaipėda. Į raudoną zoną patenka tos savivaldybės, kuriose susirgimų rodiklis – didesnis nei 100.

Klaipėda negalėtų pasigirti ir aukštais vakcinacijos rodikliais. Netgi atvirkščiai – uostamiestis rikiuojasi tarp vangiausiai gyventojus skiepijančių savivaldybių Lietuvoje. Čia iš viso paskiepyta 38,3 proc. gyventojų.

Ženkliai išaugęs sergamumas Klaipėdos mieste epidemiologams ir sveikatos specialistams kelia susirūpinimą, nes ateinantį savaitgalį čia planuojama Jūros šventė.

„Nerimsta diskusijos dėl Jūros šventės. Taigi, Lietuvoje turime ir vėl vieną „raudoną“ savivaldybę ir spėkit, kur?“, – sergamumo COVID-19 žemėlapį Lietuvoje pridėjęs ironiškai klausė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.

Klaipėdos NVSC vadovas: šventės laukiame su dideliu nerimu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas portalui lrytas.lt nurodė, kad Klaipėdos apskrityje, antradienio ryto duomenimis, iš viso fiksuojama 12 koronaviruso protrūkių. Pusė jų yra Klaipėdos mieste. Viruso židiniai įsiplieskė vienoje ugdymo įstaigoje, sveikatos priežiūros įstaigoje ir keliose įmonėse.

Tiesa, pasak R.Grigaliūno, dar liepos pradžioje Klaipėdos apskrityje buvo fiksuojami vos du COVID-19 protrūkiai, o dabar apie naujus viruso židinius NVSC sužino kone kiekvieną dieną. Kokios to priežastys?

„Vieno recepto ar vienos priežasties nėra. Čia yra visas kompleksas. Reikia atsižvelgti į tai, kad pas mus vakcinuotų žmonių skaičius yra pakankamai nedidelis, lyginant su Lietuvos vidurkiu ir kitomis savivaldybėmis, yra įvežtinių atvejų, be to, žmonės atsipalaidavo ir nebesilaiko elementarių saugumo priemonių – nesilaiko atstumų, nedėvi kaukių, nesilaiko izoliacijos.

Yra tokie mokslininkų tyrimai, kad jeigu prastai vėdinamoje patalpoje buvo 30 žmonių ir tarp jų buvo vienas su Delta atmaina, tai užsikrėtė penki žmonės. Nors jie vienas su kitu nebendravo, tik buvo patalpoje. Ši viruso atmaina yra labai užkrečiama ir greitai pagaunama“, – portalui lrytas.lt sakė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Šiuo metu Klaipėdoje iš viso fiksuota 14 Delta atmainos atvejų.

R.Grigaliūnas, paklaustas, kaip epidemiologai, matydami tokius skaičius, vertina už kelių dienų uostamiestyje net tris dienas vyksiančią ir į daugybę renginių sukviečiančią Jūros šventę, neslėpė, kad yra nemažai nerimo.

„Žinote, kaip čia gražiai pasakyti. Mes tikrai su dideliu nerimu ir su baime laukiame tos šventės. Panašiai kalbėjome ir pernai, bet buvo pirmas renginys COVID-19 šviesoje. Šiemet nerimas yra dar didesnis, kadangi per tą laiką virusas mutavo. Mes beveik kiekvieną dieną gauname įvairius skaičius, susijusius su viruso mutacijomis.

Pernai tų klausimų nekilo, o šiemet, kadangi situacija sudėtingėja, tai mums kelia nerimą. Kiek mūsų kas klauso, prašome atsižvelgti į tai, jeigu kas jaučia kokius nors simptomus – slogos, peršalimo, kosėjimo – nevyktų į šventę, nedalyvautų masinių susibūrimų renginiuose. Bus tų švenčių ir daugiau“, – ragino NVSC atstovas.

Jis prašė budriems išlikti ir nejaučiančius ligos simptomų, o uždarose erdvėse arba masinio susibūrimo vietose, kur neįmanoma išsaugoti saugaus atstumo, dėvėti veido apsaugos priemones.

„Nes ten žmonės išbūna tikrai daugiau nei 15 minučių vienoje vietoje. Niekas nežino, kas šalią jų gali atsistoti. Gal pilietis atvažiavęs iš kitos šalies, o gal mūsų pilietis, bet kažkur apsilankęs. Mes per dieną gauname po 3-4 naujus įvežtinius atvejus iš įvairiausių šalių.

Pirmiausia žmonės turi saugoti save ir kitus. Suprantu, kad žmonės renginių pasiilgę, tačiau pagrindinis dalykas yra jų sąmoningumas“, – konstatavo NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Kas dar artėja link raudonos zonos?

Raudonosios zonos link artėja ir kitas Lietuvos didmiestis – Šiauliai. Čia per 14 dienų nustatyta 100 tūkst. gyventojų teko 88,4 atvejo. Netoliese Kretingos rajonas ir Palangos miestas. Atitinkamai 72,4 ir 67 atvejai.

Tuo metu dalis savivaldybių ir toliau žaliuoja. Štai Neringos, Kalvarijų, Alytaus, Ignalinos, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruoja, Pasvalio, Širvintų rajono savivaldybėse per paskutines dvi savaites nenustatyta nei vieno viruso atvejo.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 101 naujas koronaviruso atvejis, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Naujų mirčių nenustatoma penktą dieną iš eilės. 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 34,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,2 procento.

Šalyje atlikti 5989 molekuliniai (PGR) ir 4189 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 914 žmonių, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 894.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4404 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8998 mirtys.