Eugenijus Ostapenko išlydėtas į paskutinę kelionę

Amžinojo poilsio atlikėjas atgulė Lėbartuose, kaimelyje, esančiame Klaipėdos rajone.

Socialiniuose tinkluose pasidalyta nuotrauka iš šarvojimo salės, šalia karsto pastatytas dviratis, kuris simbolizuoja atlikėjo legendinę „Dviratukas“ dainą.

Apie 44-erių sulaukusio E.Ostapenko mirtį buvo pranešta balandžio 14 d. Kaip patikino atlikėjo mama, jis iškeliavo 5.30 val. ryto nuo širdies nepakankamumo.

Prisimena kaip darbštų ir ramų žmogų

Portalas tv3.lt primena, jog atlikėjo mama Liubovė mirties valandą buvo šalia, tačiau sūnaus netektis buvo greita ir netikėta. 

„Sėdėjo fotelyje su manim, žiūrėjo televizorių, paskui nuėjo į virtuvę pasišildyt pienuko su medum nakčiai. Ateina, sako: „Man blogai, kviesk greitąją“. Iškviečiau greitąją ir nebespėjo, nors labai greit atvažiavo“, – prisiminė Eugenijaus mama.

Vyrą dar bandyta gaivinti, tačiau nesėkmingai – vyro gyvybė jau buvo užgesusi:

„Visą valandą jį bandė atgaivint, buvo dvi brigados greitųjų. Jau per vėlu buvo, jis jau mėlynas buvo. Širdis matyt, daugiau nėra ko.“

Apie širdies nepakankamumą, mamos teigimu, Eugenijus žinojo, dėl to vartojo įvairius vaistus: „Jis vaistus gėrė. Krūvą vaistų.“

E. Ostapenko ryšys su mama nenusakomai stiprus – jie kartu gyveno, vienas kitą itin palaikė. 

„Mes labai sutarėm su Eugenijum, viskas buvo gerai. Mes juk likom Eugenijus, aš ir Eugenijaus sesuo, ji šalia gyvena“, – prisimenė sūnų Liubovė.

Atlikėjas didelę dalį laiko skyrė mamai ir ypač dėl jos stengėsi ir jai davė viską, ką galėjo: „Jis stengėsi viską dėl manęs. Nėra taip, kaip kiti vaikai. Viskas, sako, tau, mama, visi pinigai tau.“

Liubovė taip išauklėjo atlikėją ir jo sesę, kad būtų stiprūs kaip kumštis ir palaikytų vienas kitą visose gyvenimo situacijose. Jie visi buvo itin artimi.

„Pas mus tokia šeima, mes visi tokie buvom, taip išauklėti mano vaikai – ir dukra, ir sūnus. Mes vieni kitą palaikom. Pas mus nėra to, kad kibtume vienas ant kito, tokių dalykų pas mus nėra“, – neslėpė ašarų moteris.

Mama Eugenijų prisimena kaip itin darbingą žmogų. Jis kasdien darbuodavosi namuose, o visai netrukus turėjo įrašyti dvi dainas. „Mes labai su juo gerai sutarėm, jis darbštus labai. Pastoviai dirbdavo, dirbdavo. Dabar dvi dainas turėjo įrašyti kitą savaitę, dvi naujos yra sukurtos, irgi labai geros dainos, hitai būtų. Parašytos jau buvo, turėjo įrašinėt studijoj. Jis jau repetavo jas namuose“, – neužbaigtus sūnaus darbus prisimena atlikėjo mama.

E. Ostapenko mama jį prisimena kaip itin ramų, geraširdį žmogų, nepaisant to, kokie gandai apie jį sklandė. „Jis labai labai ramus žmogus, labai nuoširdus žmogus buvo. Nesvarbu, ką rašė žiniasklaida. Taip nebuvo.“