Baltijos gimnazijos moksleiviai kūrė sprendimus Klaipėdos LEZ įmonėms

Į temines grupes pasiskirstę moksleiviai visus mokslo metus ne tik domėjosi kompanijų darbu, technologijomis ir procesais mechanikos, automatikos, chemijos bei kitose srityse, bet ir pristatė realius verslo iššūkius sprendžiančius baigiamuosius darbus.

Karantinas ir nuotolinis mokymasis nesutrukdė šiemet jau trečius metus uostamiesčio Baltijos gimnazijai kartu su Klaipėdos įmonėmis ir universitetu vykdyti moksleivių veiklos įmonėse projekto – visų mokslo metų trukmės mentorystės, technologijų ir tiksliųjų mokslų pažinimo bei komandinio darbo programos.

Projekte šiemet dalyvavo net trys Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės, ne tik moksleiviams padėjusios pažinti realų inžinerinį darbą, bet ir pakvietusios jaunuolius sukurti realioms verslo situacijoms aktualius projektus – autonominius biologinio valymo įrenginius, besisukančių įrenginių stendą ar paspirtuko rėmą.

Kogeneracinę jėgainę LEZ valdanti UAB „Gren Klaipėda“ (buv. „Fortum“)  Baltijos gimnazijos projekte dalyvauja nuo pat jo pradžios 2018 metais. Bendrovės atstovė Ingrida Krivičiūtė pasakoja, kad šiemet darbas vyko su 4 inžinerinių klasių grupėmis: mechanikos, automatikos, elektros ir proceso inžinieriais.

„Kiekviena iš grupių pirmiausia susipažino su įmonės veikla, jėgainėje esančiais technologiniais įrenginiais ir vykstančiais procesais. Po to, atitinkamai pagal sritį, mokiniai gilinosi į procesus ir technologiją detaliau.

Projekto pradžioje, mokiniams atvykus į jėgainę, atlikdavome tiriamuosius darbus, įvairiausius bandymus ir kitas praktines veiklas, o praktiniai darbai vyko nuotoliniu būdu“, – pasakoja I. Krivičiūtė.

Šiemet su „Gren“ bendradarbiavę moksleiviai pristatė baigiamąjį darbą – besisukančių įrenginių stendo projektą. Bendrovės atstovė pasakoja, kad siekiant užtikrinti jėgainėje esančių technologinių įrenginių patikimumą ir maksimaliai sumažinti remontų kaštus, jėgainėje taikoma ne tik profilaktinė įrenginių priežiūra, bet ir nuspėjamoji. Jos esmė – užtikrinti savalaikį įrenginių remontą remiantis jų būkle.

„Mechanikos grupės mokiniams susipažinus su jėgainėje esančiais technologiniais įrenginiais, vykstančiais procesais ir techninės priežiūros strategijomis, nusprendėme sukurti technologinį įrenginį, panaudojant dažniausiai pramonėje sutinkamus komponentus ir, simuliuojant technologinio įrenginio komponentų defektus, išmokti juos identifikuoti, atlikti įvairius skaičiavimus.

Mūsų sukurto besisukančių įrenginių stendo komponentų defektams identifikuoti naudojami tie patys prietaisai, kurie naudojami ir jėgainėje eksploatuojamiems įrenginiams. Projekto pabaigoje mokiniai pristatė pagal savo skaičiavimus ir brėžinius pagamintą ir surinką besisukančių įrenginių stendą“, – sako I. Krivičiūtė.

Su 4 inžinierių grupėmis antrus metus iš eilės šiemet dirbo ir PET gamintoja „NEO GROUP“. Visos grupės – iš viso keliolika moksleivių –  kartu kūrė baigiamąjį darbą „Autonominių biologinių valymo įrenginių projektas“.

„Projekto metu buvo sukurtos technologinės schemos, braižomi 3D brėžiniai, renkami tinkami įrenginiai. Galutinis projekto „produktas“ turėjo būti ant stalo padedami ir realiai veikiantys valymo įrenginiai, su tikromis detalėmis, nedidele saulės jėgaine ir dalimis, kurias moksleiviai spausdintų su 3D printeriu.

Dėl karantino šiais metais įgyvendinome tik teorinę dalį, moksleiviai pasirengė visą informaciją ir planuojame kitais mokslo metais projektą pabaigti“, – pasakoja „NEO GROUP“ mokymų ir vystymo specialistsė Ditė Norvilė.

Pasak jos, įmonėje pastaraisiais metais buvo pastatyta 1MW galios saulės jėgainė, taip pat naudojami savo biologiniai valymo įrenginiai, todėl moksleivių projektas buvo sumažinta realių „NEO GROUP“ esančių procesų versija.

„Norėjome įtraukti atsinaujinančių energijos šaltinių idėją, tad saulės panelės čia labai tiko. Projekte jos buvo panaudotos kaip valymo įrenginių energijos šaltinis“, – sako D. Norvilė.

Savo ruožtu prie inžinerinės klasės projekto „Dancer“ gamintoja UAB „Vėjo projektai“ šiemet prisijungė pirmą kartą. Pasak bendrovės atstovės Viktorijos Jakubauskytės-Andriulienės, nors į technologines studijų programas ir jų modulius universitetai jau įtraukia pagrindines žinias apie elektrinių autobusų sistemas ar elektroniką, išlieka iššūkis, kad šiomis studijomis moksleiviai nepakankamai domisi.

„Todėl natūralu, kad dėmesys turi būti skirtas bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems vaikams, kad jie labiau domėtųsi tiksliaisiais mokslais, suprastų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių sąsajas.

Tikime, kad toks įmonių įsitraukimas į ugdymo procesą bei patyriminio tiksliųjų mokslų mokymosi skatinimas gali sustiprinti vaikų motyvaciją ne tik labiau gilintis į tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, informacinių technologijų – žinias, bet ir vėliau rinktis inžinerinės ar IT krypties studijas.

Galiausiai, Klaipėdos įmonėms darbas su mokiniais leidžia pristatyti savo sukurtus produktus, inovatyvius sprendimus bei šiame mieste ir regione esančias profesinės veiklos galimybes inžinerijos ar IT specialistams.

Tokiu būdu skatiname mokinius rinktis studijas uostamiesčio aukštosiose mokyklose arba, baigus studijas kituose miestuose ar valstybėse, grįžti į Klaipėdą dirbti“, – sako V. Jakubauskytė-Andriulienė.

Ji pasakoja, kad projekto metu moksleivių mentoriais tapo inžinieriai-vyriausieji tyrėjai Audrius Senulis ir Artūras Tadžijevas. Šie įmonės atstovai kartu yra ir Klaipėdos universiteto dėstytojai bei moksliniai darbuotojai, todėl darbas su „Baltijos“ gimnazijos mokiniais jiems gerai pažįstamas.

Darbui su mentoriais  buvo sudaryta 4 mokinių komanda, kuri ėmėsi analizuoti tvaraus transporto temą. Mentoriai su mokiniais susitikdavo vieną kartą per mėnesį, o mokslo metų pabaigoje gimnazistai paruošė pristatymą apie sukurtą projektą.

„Planuojama, kad šis projektas bus įgyvendinamas dvejus metus. Per šiuos mokslo metus mokiniai susipažino su tvaraus transporto koncepcija, kompozitinio pluošto gamybos technologija bei projektavo paspirtuko rėmą programine įranga „Autodesk Fusion 360“.

Mokiniai mokėsi braižyti, vėliau atlikti nesudėtingas Baigtinių Elementų Modeliavimo analizes, konstrukcijos įtempiams ir deformacijoms identifikuoti. Be to, gimnazistai išmoko susigeneruoti CAM G – kodą, kuriamo paspirtuko dalių frezavimui, 3D spausdinimui ar pjovimui CNC lazeriu ar vandens srautu.

Kitais mokslo metais gimnazistų komanda daugiau dėmesio skirs elektros inžinerijos žinioms bei praktiniams įgūdžiams ir, tikėtina, sukurs bei pristatys galutinį elektra varomo paspirtuko modelį“, – pasakoja „Dancer“ atstovė.

Iš viso birželį inžinerinius projektus – tiriamuosius darbus miesto įmonėms bei Klaipėdos universitetui pristatė 18 moksleivių grupių. Be LEZ įmonių, moksleiviai dirbo su tokiomis kompanijomis kaip „Smiltynės perkėla“, „Vakarų medienos grupė“, „Klaipėdos Smeltė“, „Mano būstas“, „Vakarų laivų gamykla“, „Grigeo Klaipėda“, taip pat Klaipėdos uostas ir Klaipėdos universitetas.

Džiugina įmonių požiūris

Pasak Baltijos gimnazijos direktorės Jurgitos Račkauskienės, šios programos metu atliekami projektiniai darbai pirmiausia orientuoti į realioje aplinkoje vykstančius procesus, t.y. ne į teorinę, o į praktinę veiklą.

Be to, siekiama moksleiviams sukurti sąlygas kurti, ieškoti loginių sąsajų ir sprendimų, ugdyti atsakomybę, lyderystę, komandinio darbo įgūdžius.

„Itin džiugina įmonių atsakingas požiūris ir noras moksleiviams suteikti kuo daugiau naudingos informacijos. Kartais prireikia stabtelėjimo įsigilinimui, tačiau moksleiviai vienbalsiai teigia, kad taip mokytis įdomiau, perspektyviau.

Moksleivius labiausiai motyvuoja praktinis atlikimas, patirtys bei galutinis rezultatas. Taigi tokia įmonių ir gimnazijos partnerystė yra itin pasiteisinanti.

Tikimės, kad ateinančiais mokslo metais galėsime vėl grįžti į realias, ne nuotolines aplinkas“, – sako J. Račkauskienė.