Keliuose tapo dar pavojingiau – rujoja tūkstančiai baimės jausmą praradusių žvėrių

Šiemet iki rugsėjo pabaigos per susidūrimus su gyvūnais sužaloti 25 žmonės. Vienas įvykis baigėsi tragiškai. Rugsėjo 20-ąją apie 21.48 val. Širvintų rajone, magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys 33-iajame kilometre, automobilis „Mercedes-Benz C220“ susidūrė su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu. 68 metų vairuotojas dėl patirtų sužeidimų mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje, vežamas į ligoninę. Gyvūnas nugaišo.

Pasak LKPT atstovės Jorūnės Liutkienės, policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai – spalis, lapkritis ir gruodis, o pavasarį – gegužė, juos pareigūnai vadina pikiniais. Kas mėnesį įvyksta po 400–600 susidūrimų su gyvūnais.

Kitu metu įvyksta iki 300 susidūrimų kas mėnesį.

Laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 val. iki 23 val. ir 4–5 val. Kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl rekomenduojama stebėti, ar aplink matomą gyvūną nėra ir kitų. Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti, apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje ir elgiasi nenuspėjamai. O briedžiai ir šiaip pasižymi prasta rega bei klausa.

Žvėrys dauginasi nenuilsdami

Susidūrimų daugėjimas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai daugėja laukinių žvėrių. Kodėl taip yra, paaiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.

„Stirnų ir kitų laukinių kanopinių gyvūnų kasmet daugėja, tam įtaką daro šiltesnės žiemos, geresnės mitybos sąlygos: daugiau jaunuolynų, krūmynų. Be to, medžiotojai stengiasi nemedžioti subrendusių patelių, daugiau medžioja patinus ir jauniklius. Dažnu atveju medžiotojai šeria kanopinius gyvūnus, kad padėtų jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitrauktų juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažintų daromą žalą. Beje, šernų skaičius dėl afrikinio kiaulių maro buvo sumažėjęs, bet pastaraisiais metais vėl išaugo“, – sako V. Graičiūnas.

Apytiksliais Aplinkos ministerijos paskaičiavimais, kurie remiasi medžiotojų pateiktais duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo 12 853 briedžiai, 33 318 tauriųjų elnių, 119 615 stirnų, 27 497 šernai. O 2022 m. briedžių jau buvo 20 676, tauriųjų elnių – 77 300, stirnų – 172 599, šernų – 23 659 (pastarųjų 2019 m. buvo sumažėję iki 11 633).

Pasak V. Graičiūno, spalį, lapkritį ir gruodį incidentų keliuose padaugėja, nes vyksta intensyvesnė žvėrių migracija, susijusi tiek su mityba (pasimaitinę laukuose, pamiškėse gyvūnai grįžta į mišką), tiek ir su ruja.

Tai, kad susidūrimų su gyvūnais smarkiai padaugėja gegužę, kai žvėrys nerujoja, V. Graičiūnas aiškina tuo, kad tuo metu gyvūnai intensyviai migruoja keisdami buveines.

Brangiausiai kainuoja susidūrimas su briedžiu

Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius sako, kad antroje rugsėjo pusėje prasideda laukinių žvėrių poravimosi metas, todėl gyvūnai turi mažiau baimės jausmo, dažniau išbėga į kelią. Pasak jo, „Lietuvos draudimo“ duomenys kelia nerimą – šiemet jau išmokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų šio tipo žaloms padengti, ir tai jau beveik siekia per visus praėjusius metus išmokėtą sumą.

„Mūsų duomenys rodo, kad šiais metais fiksuojame kur kas daugiau transporto priemonių susidūrimų su žvėrimis. Nuo šių metų pradžios vairuotojams, susidūrusiems su laukiniais žvėrimis kelyje, jau išmokėjome daugiau nei 2,7 mln. eurų nuostoliams padengti. Ši suma yra 63 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai išmokėta suma siekė kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų. Turint galvoje, kad daugiausia nelaimių įvyksta rugsėjo antroje pusėje bei spalio, lapkričio mėnesiais, norisi priminti vairuotojams, kad jie kelyje būtų itin budrūs“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.

Šiais metais jau fiksuota beveik 1200 „Lietuvos draudimo“ klientų susidūrimų su gyvūnais keliuose, tai yra 43 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Norisi paneigti mitą, kad miesto gyventojams tokios nelaimės negresia – net ir Vilniaus miesto teritorijoje pastebimi briedžiai, stirnos, ir su jais, deja, susiduria automobiliai. Šiemet vien Vilniaus mieste fiksavome 41 susidūrimą su gyvūnais, o Kauno mieste registravome 20 tokių atvejų. Laimė, jei gyvūnas stovi šalia gatvės arba kelkraštyje, tokiu atveju dažnai dar galima spėti sustabdyti automobilį. Tačiau jei žvėris tiesiog staiga išbėga į kelią jį pastebėti ir sustoti galimybių yra labai nedaug“, – sako A. Juodeikis.

Pasak Žalų departamento vadovo, didžiausius nuostolius sukelia susidūrimas su briedžiu – tai prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Šiemet susidūrimo su briedžiu vidutinė išmoka viršija 6,4 tūkst. eurų. Dažniausi susidūrimai nutinka su stirnomis, jų vidutinė išmoka šiemet siekia 2,5 tūkst. eurų. Taip pat brangiai kainuoja susidūrimai su šernais, vidutinė tokių susidūrimų išmoka šiemet viršija 5,5 tūkst. eurų.

„Stirnų dažnai galima sutikti pamiškėse, laukuose, pievose prieš saulėtekį arba apie 20 val. vakaro. Jei pastebite vieną stirną – labai didelė tikimybė, kad jų bus ir daugiau, nes šie žvėrys ganosi grupelėmis, todėl sulėtinkite greitį toje vietoje, būkite atidūs, siekdami išvengti skaudžios nelaimės“, – pataria A. Juodeikis.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, rudenį vairuoti sudėtingiau, nes vis anksčiau temsta, dažnai lyja, todėl žvėris pamatyti dar sunkiau nei pavasarį ar vasarą.

„Sudėtingiausia pastebėti briedžius, nes jie yra tamsūs, susidūrimai su jais dažniausiai nutinka apie 22 val. vakaro. Jų ilgos kojos, todėl akys apšviečiamos labai vėlai. Briedžiai yra sunkūs žvėrys ilgomis kojomis, kurie po smūgio virsta į priekinį stiklą, todėl žmonės būna itin stipriai sužalojami arba net žūsta“, – sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiais metais didžiausia žala, kurią sukėlė susidūrimas su laukiniu gyvūnu, siekia beveik 19,5 tūkst. eurų – įmonei priklausantis BMW patyrė avariją Varėnos rajone. Didžiausios fizinių asmenų žalos, patirtos dėl susidūrimų su gyvūnais, siekė atitinkamai 18,5 ir 17,7 tūkst. eurų. Avarijas sukėlė į važiuojamąją kelio dalį išbėgę šernai Klaipėdos ir Jonavos rajonuose.