Karas pakoregavo reitingus: išaugo palankus Ingridos Šimonytės ir Agnės Bilotaitės vertinimas

Per mėnesį labiausiai padidėjo palankus A. Bilotaitės vertinimas

Lyginant su sausį vykusia apklausa, labiausiai padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Ministrės palankus vertinimas padidėjo 7 procentiniais punktais. Taip pat 6 procentiniais punktais padidėjo premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo žurnalisto Andriaus Tapino ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vertinimas, o 4 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių prezidentus Valdą Adamkų ir Gitaną Nausėdą.

Per mėnesį 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Rolandą Paksą, 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą Visvaldą Matijošaitį bei Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, o 4 procentiniais punktais pablogėjo buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas.    

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per pastarąjį mėnesį nepakito.

Palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke – šalies prezidentai

Vasario pabaigoje-kovo pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (83proc. palankiai, 10 proc. nepalankiai).

Antroje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų yra prezidentas Gitanas Nausėda (66 proc., 26 proc.) ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (61 proc., 31 proc.).

Taip pat visuomenė labiau pasitiki nei nepasitiki Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (53 proc., 30 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos lydere Vilija Blinkevičiūte (53 proc., 33 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu, ekspremjeru Sauliumi Skverneliu (51 proc, 40 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (49 proc., 27 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (47 proc., 29 proc.) ir Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu (46 proc., 34 proc.).

Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.

Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų – premjerė ir trys ministrai

Nepalankiausiai vasario pabaigoje-kovo pradžioje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7 politikus: ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (15 proc. palankiai, 76 proc. nepalankiai), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc., 75 proc.), Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (21 proc., 72 proc.), Seimo narį Petrą Gražulį (19 proc., 69 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (28 proc., 64 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (31 proc., 63 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (13 proc., 61 proc.).  

Pasitikėjimas Seimu išlieka mažiausias

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: Bažnyčia (69 proc. pasitiki ir 22 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (66 proc., 27 proc.) bei savivaldybėmis (61 proc., 33 proc.). Pusė apklaustų gyventojų nepasitiki Lietuvos žiniasklaida (46 proc., 50 proc.), Vyriausybe nepasitiki du iš trijų (32 proc., 64 proc.). Tuo tarpu daugiausiai, septyni iš dešimties suaugusių šalies gyventojų, nepasitiki Seimu (25 proc., 71 proc.).

Kaip parodė tyrimas, per paskutinį mėnesį pagerėjo visų 6 institucijų vertinimas – lyginant su sausio mėnesį atliktu tyrimu labiausiai (11 procentinių punktų) padaugėjo gyventojų, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 55 proc. iki 66 proc.), 6 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių savivaldybėmis / vietos valdžia (nuo 55 proc. iki 61 proc.), o 4 procentiniais punktais per šį laikotarpį pagerėjo Seimo vertinimas (nuo 21 proc. iki 25 proc.).

Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.