„Grigeo Klaipėda“ vadovas žada atlyginti mokslo išvadomis grįstą žalą gamtai

T. Eikino teigimu, bendrovė nuo pat tyrimo pradžios prisiėmė visą atsakomybę ir yra pasiruošusi kompensuoti teismo patvirtintą žalą, pagrįstą mokslinėmis išvadomis. 

„Šio proceso eigoje tikimės, kad bus atsakyta į esminį klausimą dėl žalos ir dėl žalos masto, nes iš byloje esančios medžiagos tiek Lietuvos mokslininkai, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek prokuratūros ekspertai nenustatė, kad Kuršių marioms būtų padarytas poveikis“, – antradienį Šiaulių apygardos teismui pradėjus nagrinėti bylą žurnalistams teigė T. Eikinas. Jis vienintelis iš kaltinamųjų „gyvai“ dalyvavo posėdyje.  

„Taikos sutartis su gamta – pagrindinis siekis. O ko siekia Aplinkos ministerija – būtent taikyti metodika grįstą žalos skaičiavimą, kuris neatitinka tikrovės ir nesprendžia esminio klausimo – kokią naudą iš to gauna gamta. Siekiam atkurti aplinkos būklę į pirminę, ne sankcijomis ar bendrovės uždarymu, o išspręsti klausimą su gamta, prieš ją esame atsakingi, prieš ją nusidėjome“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėdos“ vadovas.

T. Eikinas yra vienas iš 14-kos bylos kaltinamųjų – fizinių asmenų. Atsakyti teks ir juridiniam asmeniui – bendrovei „Grigeo Klaipėda“. 

Uostamiesčio bendrovės vadovas sako, jog jam šis „incidentas“ buvo staigmena, nes jis buvo tik pradėjęs vadovauti įmonei. 

„Bendrovei pradėjau vadovauti 2019 metų gruodžio trečią, o 2020 metų sausio 7 dieną sužinojau apie šį incidentą. Faktiškai man net nebuvo pasibaigęs adaptacijos laikotarpis, kuris skiriamas įmonėje. Man pačiam tai buvo naujiena ir netikėtumas, bet būdamas bendrovės vadovu turi prisiimti tą teisinę atsakomybę, atstovauti bendrovei ir siekti, kad bendrovė savo poveikį, kurį sukėlė, pilnai pašalintų, atkurtų aplinką į pirminę būklę“, – teisme kalbėjo T. Eikinas. 

Paklaustas, ar neketino pasitraukti iš vadovo pareigų, jis teigė, jog tokios minties niekada nebuvo, nes jis tiki bendrove bei komanda. 

„Padarysim viską, kad daugiau tokie dalykai nesikartotų ir padarysim daugiau, išimsim, ką ten išleidom“, – teigė T. Eikinas. 

Anot T. Eikino, nuo 2020 metų sausio, kai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kuršių marių taršos, buvo inicijuoti tyrimai su Lietuvos mokslininkais bei universitetais dėl aplinkos atkūrimo priemonių. 

„Esame pasirinkę dvi – būtent nendrių biomasės šalinimas iš Kuršių marių ir paviršinių nuotekų valymo tinklų įrengimas Klaipėdos mieste. Kaip žinia, šitos priemonės ir Aplinkos ministerijos yra patvirtintos kaip pačios efektyviausios, kad spręstume būtent Kuršių marių būklės gerinimą“, – sakė įmonės vadovas. 

Jo teigimu, iki šiol iš Kuršių marių įmonė pašalino apie 20 proc. jai inkriminuojamo azoto ir 55 proc. fosforo. 

Bendrovė pavasarį sudarė sutartį su Klaipėdos savivaldybe bei įmone „Klaipėdos vanduo“, pagal kurią finansuos dviejų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimą ir statybą Klaipėdoje.

Antradienį Šiaulių apygardos teismas atvertė bylą, tačiau iš esmės nagrinėti nepradėjo, kol bus išspręstas klausimas dėl atsarginio teisėjo skyrimo. Jį teismo pirmininkas turėtų išspręsti iki artimiausio teismo posėdžio spalio viduryje. 

Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda.