EP narys prof. Liudas Mažylis: „Aplinkosauga ir sveikata - vieni svarbiausių kadencijos prioritetų“

EP narys prof. L. Mažylis šiais metais Palangoje, Vasario 16-osios Signatarų alėjoje, oficialiai atidarė savo biurą, taip pat apie pirmąsias patirtis EP išleido knygą „Fuksai Europoje“. Pasak europarlamentaro, iššūkių EP tikrai netrūksta, aplinkosauga ir sveikata yra vieni svarbiausių kadencijos prioritetų, taip pat nepamirštamos ir kovos su COVID-19 pandemija, situacijos Baltarusijoje bei migrantų krizės temos.

Papasakokite plačiau apie Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją, kuriai priklausote. Kokie šią kadenciją pagrindiniai frakcijos prioritetai?

Europos liaudies partijos frakcija savo politiką grindžia krikščioniškomis demokratijos vertybėmis. Istoriškai ši partija yra viena iš dviejų pačių didžiausių ir įtakingiausių nuo pat EP darbo pradžios. Tą lyderystę ji išlaikė ir po 2019 metų rinkimų.

Vienas pagrindinių prioritetų, į ką orientuojasi ne tik Europos liaudies partijos frakcija, tai kova su klimato kaita. Patvirtinome Žaliojo kurso strategiją, iš kurios kyla net keliolika atskirų strategijų. Ji kaip tik ir turi suderinti žemdirbių ir kitų suinteresuotų grupių interesus su aplinkosauginiais tikslais. Mes negalime iš principo atsisakyti ar iki nulio sumažinti tam tikrų trąšų ar chemikalų, pesticidų naudojimo, bet, kita vertus, gamtos bei biologinės įvairovės išsaugojimas yra Europos liaudies partijos frakcijos prioritetas.

Europos liaudies partijos frakcija Vakaruose gana aiškiai deklaruoja, jog yra ūkininkų šalininkė, ypač smulkiųjų ir vidutinių ūkių. Frakcija visada pabrėžia ir balsuoja taip, kad nepakenktų smulkaus ir vidutinio verslo interesams.

Taip pat vienas itin svarbių prioritetų – Kovos su vėžiu strategija. 2020 metais įsikūrus Specialiajam kovos su vėžiu komitetui tapau jo nariu. Taip pat itin svarbus prioritetas yra situacija Baltarusijoje po neteisėtų prezidento rinkimų, kėliau klausimus ir dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės rizikos.

Kaip vienas iš prioritetų ir esminių klausimų tikriausiai per pastaruosius metus buvo keliamas ir COVID-19 pandemijos valdymo klausimas.

Pandemija, be abejo, visus užklupo netikėtai. Europos Sąjunga, mūsų frakcija, EP ir Europos Komisija nuo pat pirmųjų pandemijos savaičių kalbėjo apie vakcinos kūrimą, tačiau didelių iliuzijų, kad skiepus pavyks sukurti greitai, tikrai neturėjome. Tačiau taip sutapo, kad Vokietijoje nemažą įdirbį panašia kryptimi turėjo vidutinio dydžio įmonė „BioNTech“. Europos liaudies partijos frakcijai gana svarbu tai, kad ji nėra grandiozinis vaistų, farmacijos ar biochemijos koncernas, bet ji turėjo instrumentus ir galėjo panaudojant genų žirkles veiksmingai vakcinos rūšiai sukurti, tad vakcinos kelias į pasaulį neužtruko.

Taip pat buvo veiksmingai pritaikytas solidarumo principas. Skiepai buvo padalinti 27 valstybėms pagal gyventojų skaičių. Tai, sakyčiau, yra tas pavyzdys, kuo Europa gali didžiuotis, - greitas skiepų sukūrimas ir teisingas jų paskirstymas.

Labai džiaugiuosi, kad mano inicijuotas kreipimasis į Europos Komisiją dėl sekoskaitos vykdymo sulaukė skirtingų frakcijų palaikymo EP. Genomo sekos nustatymas yra vienas iš geriausių būdų stebėti COVID-19 infekcijos mutacijas, jų variantus ir yra būtinas tolesnei vakcinų plėtrai. Savo frakcijoje ir plenariniuose posėdžiuose pasisakiau dėl būtinybės atsižvelgti į vis naujas skirtingas viruso atmainas pabrėždamas, kad sekoskaitos tyrimus turime vienodai įgalinti visose 27 ES valstybėse.

Kita svarbi problema - kaip paskiepyti likusį pasaulį.

Mes ES jau galime gauti trečiąją sustiprinančiąją vakcinos dozę, o pasaulyje yra valstybių, kuriose tik kas 10 paskiepytas 1 ar 2 vakcinos dozėmis. Aš laikausi tokios nuomonės, kad svarbiausias dalykas - tai išvystyti gamybą būtent tuose kontinentuose, kurie labiausiai kenčia. Nes kol pasaulyje bus užkrato židinių, tol ir rasis naujos viruso mutacijos.

Pastaruoju laikotarpiu nerimą kelia ir situacija Baltarusijoje, migrantų krizė, kuri palietė ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos valstybes. Kokios yra Jūsų įžvalgos būtent šiuo klausimu?

Nuo pat kadencijos pradžios stengiuosi neduoti ramybės Europos Komisijai keldamas klausimus dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Žinoma, esama ir kolektyvinių EP narių iniciatyvų. Per tuos 2,5 metų buvo sutelkta mažiausiai 550 EP narių, kurie labai gerai mato situaciją ir siekia priešintis Baltarusijos režimo veiksmams.

Buvo pasiūlyta nemažai rezoliucijų, pabrėžiančių Baltarusijos režimo nusikalstamą pobūdį. Nė kiek neabejojome, kad už Baltarusijos režimo stovi ir Kremlius.

Tenka pripažinti, kad imigracijos ir prieglobsčio klausimais ES valstybės nėra labai vieningos. Lietuva nėra pirmoji, kuriai tenka pasijusti vienišai ir savo jėgomis tverti fizinę užtvarą, nes ES institucijos kaip ir nesiryžta finansuoti tų dalykų, žada, tačiau neaišku, ar taip bus.

ES nuomonė yra dvilypė. Viena vertus, niekas nenori milijonų ekonominių emigrantų, kurie tiesiog mato, jog čia bus sotesnis gyvenimas nei tose valstybėse, iš kurių jie atvyksta. Kita vertus, o ką daryti su tais, kurie tikrai turi teisę į prieglobstį, o jų gimtosiose šalyse galbūt jiems gresia pasikėsinimas į gyvybę, kalėjimai, kankinimai? Kaip spręsti šias problemas? Situacija tikrai labai įtempta, todėl manau, kad ES sankcijos ne tik nedemokratiniam Lukašenkos režimui, bet ir jo aplinkai turėtų būti dar griežtesnės.

Situacija Baltarusijoje galbūt atskleidžia ir tam tikras sąsajas tarp šiandieninės politikos ir istorinės atminties svarbos?

Diskutuodami Europos liaudies partijos frakcijoje ir EP nuolat pabrėžiame, kad reikia užkardyti kelią tam, kas vedė prie pasaulinių karų, Holokausto, tremčių ir panašių dalykų. Istorinę atmintį turime nuolat žadinti, neturime bijoti savo juodos ir tragiškos praeities, bet turime bandyti įžvelgti demokratinių vertybių prioritetą, ir neretai tai pavyksta.

Su kolegomis sutarėme, jog reikia įamžinti labai svarbų Vokietijos raidai politiką Mathiasą Erzbergerį - šiemet minimos 100-osios jo mirties metinės. Jis buvo labai svarbus ir Lietuvos politikos pirmajam laikotarpiui, nes nuolat domėjosi ir rėmė Lietuvos Nepriklausomybės siekį. Jis smarkiai prisidėjo prie to, kad Nepriklausomybė būtų paskelbta, jog būtų gautas Vokietijos pripažinimas ir apie tai būtų paviešinta.

Viena iš EP salių bus pavadinta M. Erzbergerio vardu ir tai bus puiki erdvė kalbėti apie tai, kas mus vienija – apie demokratines idėjas.

Praėjusiais metais buvo įsteigtas Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio tikslas parengti koordinuotos kovos su vėžiu strategiją ES. Ties kokiais kovos su vėžiu klausimais dirbote komitete?

Komitetui buvo pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, nustatyti teisės aktus ir kitas priemones, kurios padėtų kovoti su vėžiu. Europoje yra aptinkama beveik ketvirtadalis visų pasaulio susirgimų vėžiu atvejų, tad bendra ES kovos su vėžiu strategija – itin svarbi. Iš jos vėliau gali kilti ir tam tikri teisės aktai.

Strategijoje išskiriamos konkrečios prioritetinės kovos su vėžiu veiklos sritys, tokios kaip vėžio prevencija visose Europos politikos srityse, įtrauki diagnostika, vėžio nustatymo tikslumas, lygios galimybės gauti tinkamą gydymą, vaistų nuo vėžio prieinamumas, parama vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems, kuriems dažnai būna reikalinga psichologinė ir emocinė pagalba, bei vadinamoji teisė būti pamirštam.

ES yra skirtingos sveikatos draudimo sistemos, jos nevienodo pajėgumo, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Tai atveda prie skirtingo prieinamumo ir skirtingų gydymo metodų. Kova su vėžiu yra visos Europos atsakomybė, tad kovos su vėžiu strategija - tikrai labai svarbi.

Esate pirmasis europarlamentaras, atidaręs biurą Lietuvos pajūryje, Palangoje. Kodėl pasirinkote šią vietą?

Gal ir pirmas. Juk tikrai suprantu Vakarų regiono svarbą Lietuvai, o ir visai Europai. Tikiu, kad per likusius 2,5 metų pavyks suorganizuoti reikšmingų renginių ir iniciatyvų. Kviečiu apsilankyti mano biure Palangoje, kur galite sužinoti daugiau apie mano veiklą ir ES. Jūsų iniciatyvos taip pat labai laukiamos!

Visiems linkiu sveikatos ir ramių artėjančių šv. Kalėdų! Būkite apsupti gerų emocijų, nepamirškite tradicijų. Naujuosius pasitikime su kilniais tikslais.

Interviu parengtas bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente.