Ekonomistai pabrėžė, kad tokios kompensacijos turėtų būti skirtos ne visiems, o tik mažiausias pajamas gaunantiems asmenims arba būtų nustatyta fiksuota suma kiekvienam gyventojui.
„Tai yra naudinga žiūrint iš tos pusės, kad valstybė tam tikrą dalį apmokės, bet reikia turėti galvoje, jog valstybė apmokės iš tų pinigų, kurie galbūt galėtų būti panaudoti kitiems tikslams. Aš manau, kad ši priemonė nėra pati efektyviausia gyventojų atžvilgiu“, – Alfa.lt sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Finansinė pagalba turėtų būti skiriama tiems, kuriems yra sunkiau.
Anot ekspertų, asmenys, kurių pajamos yra didelės, gali apmokėti ir nekompensuojamą elektros bei dujų kainą.
„Tiems gyventojams, kurie vartoja elektrą ir dujas, ta kaina bus iš dalies kompensuojama ir šią pagalbą gaus visi gyventojai, nepriklausomai nuo jų pajamų. Dažniausiai norima, kad tikslingiau būtų taikomos tam tikros kompensacijos ir kartu taupiau naudojamos valstybės lėšos. Finansinė pagalba turėtų būti skiriama tiems, kuriems yra sunkiau“, – tikino R. Lazutka.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šis sprendimas neskatina asmenų taupyti ir domėtis elektros kainomis. Jo teigimu, kompensacijų elektrai galbūt net nereikėjo įvesti, nes žmonės patys prisitaiko prie didėjančių rinkos kainų. Pamatę didesnes sąskaitas, jie atsisako nereikalingų daiktų arba juos pakeičia tvaresniais.
Tačiau, jei Vyriausybės siūloma kompensacija būtų įvedama, anot Ž. Maurico, tikslingiau ir socialiai atsakingiau būtų vartotojui suteikti fiksuotą sumą, o ne procentinę nuolaidą.
Tačiau geriausia priemonė esą būtų didinti gyventojų pajamas – pensijas, neapmokestinamąjį pajamų dydį ir kt., tad ši nauja tvarka bendrai nėra naudinga, nes Vyriausybė jau ėmėsi asmenų pajamų didinimo politikos.
„Vienkartinės išmokos nėra efektyvios ilgalaikėje perspektyvoje“, – paaiškino ekonomistas.
Elektra. BNS Foto
Turint galvoje, kad tie pinigai, kuriuos valstybė skiria, nėra paimti iš oro, manau, kad juos būtų galima panaudoti taikliau.
Seimui pateiktoje minėtų kompensacijų tvarkoje buitinių vartotojų kainų kompensavimui siūloma skirti 570 mln. eurų iš valstybės biudžeto, verslui – 120 mln. eurų. Vyriausybė nustatytų minimalią 1 kWh elektros kainą, žemiau kurios dalinis kompensavimas netaikomas, taip pat konkrečius jo dydžius.
„Turint galvoje, kad tie pinigai, kuriuos valstybė skiria, nėra paimti iš oro, manau, kad juos būtų galima panaudoti taikliau. Mano nuomone, geresnė priemonė yra, kai kompensuoja būsto šildymo išlaidas, šios kompensacijos šiuo metu gan taikliai yra taikomos.
Pavyzdžiui, vienas iš variantų, kaip taikliau panaudoti valstybės lėšas, būtų ne visiems kompensuoti elektros ir dujų išlaidų dalį, o žmonėms, kurių pajamos mažos ir kurie gauna socialines išmokas, padidinti pajamas. Minimalios algos pakėlimas irgi būtų naudingesnis variantas nei minėtos kompensacijos“, – sakė ekonomistas R. Lazutka.
Ž. Mauricas taip pat palygino tokias kompensacijas su skardinės spardymu į priekį ir pavadino „kvailyste“, kurią daro dauguma Europos Sąjungos šalių. Ekonomisto nuomone, reikia kovoti dėl talentų rinkoje, ką galėtų daryti pajamų didinimas, o ne didinti biudžeto išlaidas išmokoms.
Kam ši nauja tvarka būtų naudingiausia?
Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.
Ar dabar kiekvienam produktui taikysime lengvatas, kuris pabrangs?
„Jei nepriklausomi tiekėjai keltų kainas, tai, matyt, gautų daugiau naudos. Tokiu atveju gyventojai mokėtų tiek pat, kadangi valstybė tą viršutinę dalį mokės. Bet aš šioje vietoje daug komentuoti nedrįstu, nes nežinau, kokios bus nepriklausomų tiekėjų kainos ir ką jie darys.
O dėl tiekėjo pasirinkimo, manau, žmonėms yra suteikta per mažai informacijos ir gyventojai renkasi, nelabai žinodami, ką ir kodėl“, – nuogąstavo R. Lazutka.
„Ar dabar kiekvienam produktui taikysime lengvatas, kuris pabrangs?“ – klausė Ž. Mauricas, sakydamas, kad kiekviena kompensacija atneša daugiau administracinės naštos.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus. Už įstatymų paketą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24. Pataisas toliau Seimas svarstys gegužės 12 d., o priimti turėtų gegužės 17-ąją.
Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, pataisomis siekiama suvaldyti gamtinių dujų ir elektros kainų šoką buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.
Alfa.lt
Rašyti komentarą