Dėl netinkamai prižiūrimo kamino gali supleškėti ir namai

Tai, kad prirūkęs, suodžiais aptrauktas kaminas ar dūmtraukis neretai tampa gaisro priežastimi, aiškiai parodo ir statistika.

Židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo klaidos yra antra dažniausia gaisrų priežastis, po neatsargaus žmonių elgesio.

„Prastai prižiūrimi kaminai yra aiškiai žinomas gaisringumo veiksnys. Todėl ir būsto draudimo sutartyse įprastai sutinkamas rekomendacija kaminus valyti bent kartą per metus.

Nepaisant to, kiekvieno šildymo sezono pradžioje tenka susidurti su nelaimingais atsitikimais, kuomet turtas nukenčia būtent dėl tokio aplaidaus šeimininkų elgesio“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Ekspertas priduria, kad dar viena gaisrų pagausėjimo banga stebima ir besibaigiant šildymo sezonui. Tokiu metu spustelėjus paskutiniam šaltukui stipriau pakūrenama, o kaminai per visą šildymo sezoną būna užsiteršę.

Kaminkrėtys: valoma per retai

„Įprastai kaminus valyti rekomenduojama bent kartą per metus, prieš šildymo sezoną. Bet iš tiesų žmonės juos valo kur kas rečiau – geriausiu atveju kas antri metai“, – sako bendrovės kaminosvara.lt atstovas Edgaras.

Jo teigimu, didžiausia klaida, kurią daro kieto kuro katilų ir židinių naudotojai – tai šlapių malkų naudojimas kūrenimui. „Retas kuris turi gerai išdžiovintos medienos, pragulėjusios bent 1-2 metus sausoje vietoje.

Dažnai naudojamos drėgnesnės, ypač beržinės malkos. Pastarosios turi itin daug dervų, kurios prisideda prie spartesnio kreozoto susidarymo ant kamino sienelių“, – pastebi kaminkrėtys.

Be to, jei namai šildomi naudojant kietojo kuro katilą, tą katilą taip pat reikia valyti du kartus per šaltąjį sezoną, kadangi dervos katilo alkūnėje kaupiasi greičiau, nei pačiame kamine. „Tuo pasirūpina itin retas gyventojas“, – tikina Edgaras.

Kita itin pavojinga klaida, daroma bandant sutaupyti – bandymas kamino viduje susikaupusią smalą išdeginti specialiais milteliais. „Įkaitusios tokių miltelių dalelės prilimpa prie dervos ir gali uždegti kaminą iš vidaus.

Temperatūrai pasiekus 600-800 laipsnių gali įtrūkti kamino konstrukcija arba kilti žaibiškas stiprus gaisras“, – įspėja kaminų valymo ekspertas.

Malkų kainos keičia elgesį

Per metus kieto kuro kainos išaugo net 2-2,5 karto. Maža to, elektros ir dujų kainos augo dar labiau, todėl besišildančių malkomis tik daugės.

Todėl, siekiant suvaldyti išlaidas šildymui, ankstesniais metais degintos kokybiškos malkos yra keičiamos prastesnėmis arba malkų mišiniais.

O tai savo ruožtu spartina kieto kuro katilų ir kaminų teršimąsi suodžiais. Kartu gerokai daugiau šildymo išlaidų patirsiantys gyventojai gali būti linkę numoti ranka į kaminų valymą.

„Malkų kainos yra dar vienas gyventojų elgseną keičiantis ir gaisringumo riziką didinantis veiksnys

. Akivaizdu, kad apsirūpinti malkomis žmonėms bus aukštesnis prioritetas nei užsitikrinti, kad kaminas neužaktų ar neužsidegtų. Tačiau toks bandymas sutaupyti gali smogti kitu galu“, – svarsto M. Ratkevičius.

„Nevalyti kaminai ne tik didina gaisro pavojų. Užrūkęs kaminas mažina degimo proceso efektyvumą ir blogina degimo produktų pasišalinimą, o tai savo ruožtu ne tik didina šildymo išlaidas, bet ir augina mirtino apsinuodijimo anglies monoksidu grėsmę“, – pridūrė rizikų ekspertas.

Maitinimo įstaigoms – ypatinga grėsmė

Barai ir restoranai, gaminantys maistą ant atviros ugnies, susiduria su papildoma problema: tokių įstaigų dūmtraukiai gamybinio proceso metu apsitraukia degiu riebalų sluoksniu.

Kaminų valymo ekspertas nurodo, jog maitinimo įstaigų šeimininkai ne tik pačius kaminus ar dūmtraukius, bet ir skardinius paviršius iki jų turėtų valyti net tris kartus per metus.

Tuo tarpu restoranų verslo atstovai puse lūpų sako, jog maitinimo įstaigos profesionalius kaminų valytojus kviečia tik maždaug kas penkerius metus.

Taupymas ir rizikavimas dažnu atveju lemia skaudžias pasekmes. „Kepant ant atviros ugnies liepsnos liežuvis padegė į dūmtraukį vedančią angą, ugnis persimetė į ją.

Staigiai užkišome oro patekimo angas, bet degimas dūmtraukyje jau buvo prasidėjęs, todėl restorano stogas buvo smarkiai apgadintas.

Po šio įvykio užsidarėme mėnesiui – į darbą vykdavome tik gaisro pasekmių tvarkyti“, – sakė prisistatyti nepanoręs gaisrą patyrusio restorano atstovas.

Gaisrų pagausėja prasidėjus šildymo sezonui

M. Ratkevičius nurodė, kad prasidėjus šildymo sezonui pastebimai išauga srautas klientų, kurių turtas nukenčia dėl gaisro.

„Deja, kiekvienais metais būna ir atvejų, kuomet gaisro priežastis yra aplaidumas ir kamino nepriežiūra“, – konstatavo bendrovės ekspertas.

Siekiantiems užtikrinti namų saugumą ir savo ramybę jis rekomenduoja nedelsti ir šildymo sezono pradžios nelaukti.

„Kai oras atvėsta ir reikia pradėti šildyti namus, užsiimti kamino švara jau nebe laikas – tai yra užduotis, kurią reikia atlikti kol šilta.

Dalį darbų – katilo, alkūnių valymą – gyventojai gali atlikti ir patys. Pavojingesnius darbus, reikalaujančius lipti ant stogo, vertėtų patikėti profesionalams“, – tikina M. Ratkevičius.

„Iš anksto pasirūpinti, kad nelaimė nekiltų, visuomet geriau, nei rizikuoti net jeigu namai yra apdrausti.

Gaisras gali sunaikinti ne tik turtą – Lietuvoje kasmet liepsnose žūva arti šimto žmonių, dar daugiau patiria sužalojimus.

O kur dar dėl gaisro patiriama psichologinė trauma“, – prevencijos svarbą akcentavo draudimo bendrovės atstovas.