Dainius Kreivys: sprendimo neatidėti antro elektros rinkos liberalizavimo etapo nelaikau klaida

Interpeliacijos iniciatoriai D. Kreivio klausė, kodėl jis nepaisė raginimų atidėti antrąjį etapą ir ar to nelaiko asmenine politine klaida. 

„Sprendimas neatidėti antrojo liberalizavimo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželio mėnesį, kuomet turėjome ženkliai mažesnes nei šiuo metu elektros rinkos kainas“, – Seimui pateiktuose atsakymuose teigia D. Kreivys. 

Pasak jo, apie 1 mln., arba 87 proc. iki liepos 1 dienos nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų moka gerokai mažiau nei didmeninė elektros rinkos kaina, o apie 40 proc. šių vartotojų už elektrą moka mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę ir jiems nėra taikoma valstybės kompensacija

„Dėl šių priežasčių sprendimo neatidėti antrojo etapo anaiptol nelaikau klaida – klaida yra sieti aukštas elektros kainas Europoje su antruoju liberalizavimo etapu Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys. 

Ministro teigimu, didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus išaugę CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai ir situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.   

„Elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas niekaip nebūtų turėjęs įtakos šiems globaliems ir regioninio lygmens veiksniams“, – atsakymuose teigė D. Kreivys. 

Nepriklausomą elektros tiekėją 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys antrojo etapo buitiniai vartotojai turėjo pasirinkti iki 2021 metų gruodžio 18-osios, tačiau siekiant išvengti didelio sąskaitų augimo jiems pasirinkimas buvo atidėtas iki 2022 metų birželio 26-osios.

Pratęsus trečiąjį etapą „Ignitis“, tikėtina, pirks elektrą tiesiogiai iš gamintojų

Interpeliacijos autoriai taip pat teiravosi, kodėl visuomeninį tiekimą užtikrinanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ elektrą šiam tikslui vis dar privalo pirkti tik per „Nord Pool“ biržą, o ne tiesioginiais sandoriais su gamintojais – būtent tai esą pakeistų visuomeninio tiekimo kainą.

Pasak D. Kreivio, elektrą įsigyti dvišaliais sandoriais visuomeniniam tiekėjui nėra draudžiama, tačiau to įmonė nedaro, nes nuo 2023 metų pradžios planuota nutraukti visuomeninį tiekimą, be to, esama rizikos, kad gamintojų kaina gali tapti aukštesnė už biržos kainą. 

„Pirma, visuomeninio tiekimo veiklą buvo planuota nutraukti 2023 metų sausio 1 dieną, o minimos tiesioginės elektros pirkimo sutartys paprastai yra sudaromos ilgalaikiais kontraktais“, – atsakymuose teigė ministras. 

„Sudarius ilgalaikę tiesioginio pirkimo sutartį su fiksuota elektros energijos kaina visuomet išlieka rizika, kad ši kaina kažkuriuo laikotarpiu gali tapti aukštesnė nei biržos kaina, tuomet visuomenei ir reguliuotojui gali kilti klausimų, ar tokias sąnaudas (nuostolį) teisinga įtraukti į visuomeninio tiekimo pagrįstas veiklos sąnaudas“, – rašo D. Kreivys. 

Pasak jo, jei trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas iki 2026 metų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir „Ignitis“ galės susitarti dėl „tam tikrų rizikų prisiėmimo bei rizikų ir naudų pasidalijimo“, kuris leis visuomeniniam tiekėjui sudaryti tiesiogines elektros pirkimo sutartis.

Skatinamieji aukcionai neberengiami dėl aukštų elektros kainų

Interpeliacijoje taip pat klausta, kodėl šiemet buvo atsisakyta praėjusioje Seimo kadencijoje patvirtintų skatinamųjų technologiškai neutralių aukcionų, kai 2,5 teravatvalandės (TWh) elektros kiekis turėjo būti išdalintas per 4 etapus. Pasak interpeliacijos autorių, atsisakydama tokių aukcionų valstybė praleido progą „už 40-50 eurų už megavatvalandę užsitikrinti daug pigios elektros energijos 12 metų į priekį“. 

Pasak D. Kreivio, Energetikos ministerijos užsakymu atliktos studijos autoriai pasiūlė neberengti tokių aukcionų. 

„Studijoje rekomenduojama artimiausiu metu jų neorganizuoti, kadangi dėl aukštos elektros energijos kainos rinkoje jie gali būti nepatrauklūs investuotojams arba lemtų dideles sąnaudas valstybei“, – teigiama ministro atsakyme.

Anot D. Kreivio, pirmasis aukcionas parodė investuotojų susidomėjimą šiuo paramos modeliu, tuo metu antrasis 2020 metų gegužę paskelbtas aukcionas neįvyko. 

„Energetikos ministerijos žiniomis, susidomėjimas skelbiamu aukcionu buvo, tačiau neįvykusiam aukcionui įtakos turėjo pasikeitusi praktika dėl poveikio aplinkai vertinimo, o tai galimai turėjo įtakos tam, kad nepakanka įstatyme nustatyto trijų mėnesių laikotarpio kreiptis dėl leidimo plėtrai“, – rašoma ministro atsakyme. 

Pasak jo, naujas konkursas neįvyko šių metų kovą VERT paskelbus apie pasiektą pagamintą ir planuojamą pagaminti metinį elektros iš atsinaujinančių išteklių kiekį, kuris sudaro 5 TWh. 

Verslui paskolos ir parama saulės ir vėjo jėgainėms

Interpeliacijos rengėjai taip pat klausė, kokių priemonių Energetikos ministerija planuoja imtis verslui gelbėti, siekiant sustabdyti įmonių uždarymą, bankrotą ir darbuotojų atleidimą.

D. Kreivys pakartojo, jog įmonės kartu su savivaldybėmis galės pasinaudoti Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paskolomis saulės ir vėjo jėgainių projektams.  

„Pasinaudodamos pigia paskola verslo įmonės, savivaldybės galėtų savo poreikiams įsirengti saulės šviesos energijos ar vėjo elektrines, papildomai būtų centralizuotai išvystyti AEI (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) elektrinių parkai, iš kurių dalį pajėgumų galėtų įsigyti savivaldybės, įmonės, nestatančios savo elektrinių“, – atsakyme nurodė D. Kreivys. 

Pasak ministro, skaičiuojama, kad su RRF paskola ir subsidijomis būtų galima sukurti 1 gigavato (GW) pajėgumų.

D. Kreivys taip pat nurodė, jog paskutinį šių metų ketvirtį planuojama skelbti ne mažesnį nei 60 mln. eurų vertės kvietimą juridiniams asmenims, ūkininkams bei atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms įsirengti saulės elektrines, taip pat 70 mln. eurų vertės kvietimą juridiniams asmenims žaliojo vandenilio pajėgumams įsirengti.

Apie „Perlas Energijos“ padėtį ministras teigia nežinojęs  

Interpeliacijos rengėjai taip pat priekaištavo ministrui, jog šis laiku nesiėmė veiksmų dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ bei leido jai priimti vienašališkus sprendimus keičiant sutartis su klientais ir stabdyti veiklą.  

D. Kreivys tikino, jog įmonė Energetikos ministerijos neinformavo apie ketinimus keisti kainodarą klientams ar nutraukti veiklą. Jo teigimu, ministerija apie „Perlas Energijos“ planus keisti sutartis sužinojo prieš pat viešą šios informacijos paskelbimą rugpjūčio 5 dieną. 

„Nė viename įvykusiame periodiniame susitikime „Perlas Energijos“ atstovai nepranešė apie savo ketinimus vienašališkai keisti kainodarą savo klientams ar nutraukti veiklą. Informacija apie tai, kad „Perlas Energija“ ruošiasi informuoti savo vartotojus apie vienašališką sutarčių keitimą, Energetikos ministeriją pasiekė prieš pat paskelbimą šios informacijos viešai“, – atsakyme tvirtino D. Kreivys. 

„Perlas Energija“ nepajėgdama vykdyti įsipareigojimų klientams veiklą sustabdė rugsėjo 1-ąją. Dar rugpjūčio pradžioje įmonė pranešė keičianti visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“, tai yra mokės pagal realias biržos kainas. 

Dėl kritiškos situacijos elektros ir šilumos sektoriuose interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui inicijavo socialdemokratai, ją pasirašė 62 parlamentarai.