Būsto kainos Lietuvos pajūryje verčia aiktelėti: už kvadratinį metrą – 5 tūkst. eurų

Per metus būsto kainos šoktelėjo

Anot nekilnojamo turto (NT) agentūros atstovės Ievos Lukaitytės, šiuo metu susidomėjimas būstais yra didžiulis, o jie pardavinėjami iš brėžinių.

„Pagrinde dabar pardavinėjame iš dokumentų. Tai yra, iš brėžinių ir projektų, tiesiog parodome vietą žmogui, sklypą, kur stovės namas, ir darome rezervacijas“, – teigė nekilnojamo turto agentūros atstovė Ieva Lukaitytė.

 

Prieš metus nusipirkę naujos statybos būstus žmonės juos dabar parduoda už didžiules sumas.

„Tai tarkim, Kunigiškių gatvėje naujos statybos butelis 40-ies kvadratų kainavo 80 tūkst. eurų. Dabar žmonės iš antrinės rinkos perparduoda po 140 tūkst. eurų. Tai 60 tūkst. eurų pabrango“, – pasakojo I. Lukaitytė.

O Neringoje už būstą šiandien mokama tiek, kiek paprašoma, be jokių papildomų derybų. Čia kainos pasiekusios sunkiai suvokiamas sumas.„Plius-minus 5 000 eurų vienas kvadratinis metras. Ir kartais įsigijus šį būstą reikia rimto remonto. Dar prieš keletą mėnesių kainos buvo 2 800, 3 000, 3 500 eurų už kvadratą, o dabar 5 000 ir į viršų yra visiškai normalu. Likvidumas toks, kad jeigu skelbimas įdedamas kaip vakar, tai kaip šiandien jau būstas yra parduotas“, – aiškino Neringos meras Darius Jasaitis.

Kainas sukėlė patys gyventojai

Kainos savaime pačios nekyla, jas Lietuvoje sukėlė kylančios statybų kainos ir patys gyventojai, kurių sąskaitose apie 14 milijardų eurų. Baiminantis infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šie milijardai investuojami į butus, namus, sodybas ir vilas.

„Žmonės puolė pirkti nekilnojamą turtą pajūry, nes tiesiog norėjo įsigyti kažką kurorte, kadangi uždarė visas keliones. Tai tiesiog nusprendė įsigyti, kad čia turėtų, kur ilsėtis, ir, be abejo, taip pat investicijai“, – teigė NT agentūros atstovė I. Lukaitytė.

„Vienas iš esminių dalykų yra statybų sąnaudų augimas. Labai realūs pavyzdžiai – metalo kaina prieš dvi, tris savaites buvo 1 700 eurų už toną, o šiandien kainuoja 2 300 eurų už toną“, – priežastį dėl kylančių kainų įvardijo NT bendrovės vadovas Audrius Šapoka.

Panaši situacija ir Lietuvos didmiesčiuose – čia pirkti nebėra ką. Būstai šluojami dar esantys brėžiniuose po 2-3 tūkstančius eurų už kvadratinį metrą.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį pirminėje Vilniaus nekilnojamo turto rinkoje buvo susitarta dėl 2664 turtinių vienetų. Tai išties įspūdingas skaičius, jis yra 59 proc. didesnis nei rekordinį praeitų metų paskutinį ketvirtį“, – teigė NT bendrovės vadovas Ugnius Latvys.

Ispanijos pakrantėse būstai pigesni

Iššlavę Lietuvos miestus, pajūrį ir sodybas, lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir užsienio kurortų pakrantėse. Ispanijos nekilnojamojo turto ekspertas Andrius Čepkauskas skaičiuoja, kad Lietuvos kurortų būsto kainos kone dvigubai didesnės nei Ispanijos kurortuose prie Viduržemio jūros.

„80 000 eurų gali kainuoti 70 kvadratinių metrų butas, 200-300 metrų atstumu nuo jūros. Tai yra du miegamieji kambariai, plius svetainė. Lietuvišku supratimu tai yra 3 kambarių butas ir šiuo atveju būtų nesenesnis kaip 10 metų butas už tokią kainą su pilna įranga“, – teigė NT agentūros Ispanijoje brokeris A. Čepkauskas.

Už pinigus, kuriuos lietuviai moka Palangoje ar Neringoje, Ispanijoje galima įsikurti erdviose vilose su vaizdu į Viduržemio jūrą.

„4150 eurų už kvadratinį metrą, galima sakyti už atskirai stovinčią vilą, su penkiais arais žemės sklypo, naujos statybos, aukštos kokybės su vaizdais į jūrą. Namas būtų 3 kambarių, plius svetainė, baseinas, sodas, parkavimosi vietos automobiliams“, – teigė A. Čepkauskas.

Belieka tikėtis, kad rekordiškai brangstantis nekilnojamasis turtas nėra dar vienos krizės šauklys, o rodiklis, kad mūsų visų gyvenimo kokybės kreivė kyla į geresnę pusę.