Botanikos sode „apsigyveno“ uostininkų akmenys

Beje, medelius Uosto direkcijos darbuotojai sodino per pietų pertrauką.

Gilinant uosto akvatoriją iš jos iškelti rieduliai laikomi Smiltinėje ir prie Kairių gatvės. Jų yra daugybė ir labai įvairaus dydžio. Galimas daiktas, yra ir tokių, kurie sveria 40 tonų. Kai kurie jų iš dugno iškelti prieš keliolika metų. 50 akmenų sodui atsirinko patys jo darbuotojai, kad tiktų aplinkai. Čia vežami jie buvo visą savaitę. Beje, kai sode jie išsibarstė, neatrodė, kad jų yra daug. Sunkiausias jų sveria apie 7 tonas.

Žalumas prasideda nuo konkrečių darbų

„Tiems akmenims pasisekė, jie išrinkti iš sąvartos, iš krūvos, ir pateko į tokią gražią erdvę. Manau, ji po dvejų trejų metų bus viena iš patraukliausių Klaipėdos vietų“, - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Taigi uosto rieduliai pradeda naują gyvavimo istoriją. Beje, jie ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tik bus saugojami kitoje vietoje. Visi šie akmenys yra apskaityti, t. y. suskaičiuoti visi iki vieno. Jie yra gelmės turtas, tačiau jų vertė nėra nustatyta. Uosto direkcija pasirašė dokumentus su KU Botanikos sodu, kad jam perduoti akmenys saugoti.

„Tie akmenys ištraukti iš uosto akvatorijos ir kiekvienas jų turi savo istoriją. Seniausiam iš jų, ko gero, apie 12 tūkst. metų. Manau, kad mūsų akmenys susigyvens su ta aplinka. Uosto direkcijos kolektyvas norėtų, kad šioje Botanikos sodo dalies istorijoje būtų matomas ir Klaipėdos uostas. Akmuo - jungiamoji, bendrystės medžiaga, jis simbolizuoja universiteto, miesto ir uosto bendrystę. Medelio pasodinimas, akmens padėjimas - tai klasika, visada turinti vertę. Dabar labai daug kalbame apie žalumą, bet jis prasideda nuo konkrečių darbų: nuo kastuvo paėmimo, nuo duobės iškasimo, medelio pasodinimo, nuo erdvės sutvarkymo“, - kalbėjo A. Latakas.

Uostininkai „susirgo“ gera liga

Universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad kartu su Uosto direkcija jie sukurs tokį gražų atgaivos kampelį visam miestui. „Akmenys labai įspūdingai atrodo. Pagal rytiečių filosofiją, juose gyvena dievybės. Manau, toks sodas tikrai padės žmonėms atgauti jėgas“, - sakė rektorius.

Jo teigimu, sodas, kuris įsikurs Danės senvagėje, teritorijoje, sutvarkytoje prieš daugiau nei metus, džiugins ne tik universiteto darbuotojus, bet ir klaipėdiečius bei miesto svečius.

Profesorius Petras Grecevičius juokavo, kad uostininkai „susirgo“ sunkia, bet gera liga. „Daromas labai geras darbas. Buvau nuvažiavęs pažiūrėti tų akmenų. Krūvoje jie negyvi. Mūsų sode, Rytų Azijos sodo kultūros ekspozicijoje, jie įgaus gyvybės. Dabar dar atrodo pliki, bet apaugs samanomis, augaliukais. Ta sodo dalis, kurią ėmėsi šefuoti uostininkai, bus japoniškoji dalis. Čia bus arbatos namelis, kuriame bus galima pasitiesti tatamį. Bus septynių kampų formos akmenų sodas. Akmenys išdėstomi taip, kad ir iš kur žiūrėtum, nematai vieno akmens. Akmenų tikrai bus dar daugiau. Kai kurie jau yra atgabenti, bet dar nepavyko jų pervežti“, - pasakojo vienas iš KU sodo idėjos generatorių ir iniciatorių profesorius P. Grecevičius ir pridūrė, kad ruošiantis įrengti tokią ekspoziciją reikėjo perversti 500 literatūros šaltinių.

Buvusi KU studentė, kraštovaizdžio architektė Laura Fukumoto sako, kad japoniškame sode akmenys turi būti pilki, t. y. turi būti panašus spalviškumas. „Jie neturi būti per daug įmantrūs, turi būti ramūs. Svarbu, kad akmens apatiniai kampai būtų įsėdę į žemę, kad atrodytų taip, kad jie čia yra jau labai seniai. Akmenys iš akvatorijos dugno skiriasi nuo įprastų riedulių savo spalva, turi melsvą atspalvį. Prie kai kurių jų yra prilipusių kriauklyčių. Šlapio efekto akmuo yra išraiškingesnis, rieduliai iš žemės yra lygesni. Šiuo metu akmenys yra tik padėti, bet darbai dar nėra baigti“, - sakė L. Fukumoto.

Pasak jos, japoniškoje sodo dalyje visas šlaitas bus apsodintas vyšniomis, slyvomis, žinoma, bus dekoratyvinių vyšnių, sakurų, plaštakiškųjų klevų ir kt. Tačiau kad ir kaip būtų, teks laikytis reikalavimų botanikos sodui.